2017-02-13

AŠ PRARADAU SAVO GYVENIMO DALĮ …

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Skubu namo senamiesčio gatve. Dangumi su padraikytais balkšvais debesimis praskrieja juodų varnų eskadrilė. Šaltukas spaudžia, kutena veidą, norisi kuo greičiau įlįsti į šiltą  namų erdvę.  Prie laikraščių kiosko manęs vos nepartrenkė išsišokusiais raudonais skruostikauliais - panašus į “stambią bulvę” vyriškis. Nežinau, kieno dėka mes susidūrėme, bet nuo smūgio nukentėjo vyriškis. Jam iš rankų iškrito krepšys , iš kurio, šokinėdami į visus kraštus ant šaligatvio pabiro obuoliai. Atsiprašęs pasilenkiau padėti, o jis, išpyškino man tiesiai į ausį “debilas”. Iš pradžių sumišau ir vos susitvardžiau nepasiuntęs jo po velnių. Pagalvojau, nėra ko erzinti bulių. Surinkę obuolius, mudu išsiskyrėme taikiai. Paėjęs keletą metrų radau pamestą užrašų knygelę aptrintu viršeliu.

* * *

Vakarę prie puodelio kavos, varčiau užrašų lapus kiek sutrikęs … Tai neužbaigtų apmąstymų puslapiai … Pasiklydusios mintys apie save ir gyvenimą, bet gyvenimas nesibaigia, kai tau trisdešimt penki … Tad pateikiu skaitytojams mintys iš rastų užrašų.

* * *

”Stebėtina, kaip greitai pamiršau Viką. Net apie sūnų Tadą beveik negalvoju. Kai susituokėme, buvau tikras, kad tai visam gyvenimui. Vika, pasirodė esanti man tolimas žmogus, bet man ji nepadarė nieko blogo. Aš niekada nejutau jai priešiškumo, ir vis dėlto ji man daugiau neegzistuoja. Man skaudu. Skaudu, kad išbraukęs ją iš gyvenimo, aš praradau ir tą savo gyvenimo dalį, kuri buvo nueita kartu. Kodėl, kas atrodė brangu, nebetenka jokios vertės ? Gal suveikia giminės pratęsimo mechanizmas ir atjungia protą ? Bet “tęsti giminę”  tiesiogine ir vulgaria prasme galime ir nepriklausomai nuo meilės.

Niekas man nepasakys, kaip susiklostys mano santykiai su Viką po metų. Aš bijau žvilgtelėti į ateitį. Ar mes turime slėptis nuo faktų   kaip stručiai ? Žmonės išstumia iš savo širdies vienas kitą ne todėl, kad nesutapo charakteriai. Kam veidmainiauti, verčiant kaltę neseniai mylėtam žmogui ? Neliko jokių pareigų, jokių sutarčių, tik jausmas, lyg grimsčiau į gelmę … “

Rodyk draugams