VASARIO 16-TOJI VIENA - STIPRI ŠEIMA

Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinis

Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinis

Mes visi nuo mažo iki žilo senelio savo širdyje nešiojamės Tėvynę - Lietuvą. Vasario 16 - toji, tai diena simbolizuojanti stiprybę, dvasią, viltį, ir pagarbą tautos istorijai.

Su Lietuvos nepriklausomybės diena pasveikinkite savo kaimyną, draugą, sutiktą praeivį, o nepažįstamajam atvira širdimi padovanokite :) Šypsena tetrunka akimirką, o atmintyje išlieka visą gyvenimą.

Tegul Valstybės atkūrimo dienos išdidumas nepriklausomybės jausmas, pažadina kiekvieno mūsų širdyje įkvėpimą kurti savo krašto gerovę.

Gyvenkime, mylėkime ir didžiuokimės Tėvynę LIETUVĄ. Iškelkim trispalvę - laisvės vėliavą, ir būkime nuoširdūs, garbingi, vieningi ir viena stipri šeima LIETUVA.

Tegul Vasario 16-toji kiekvieno širdyje skatina pagarbą ir meilę savo Tėvynei. Džiaugsmo, sėkmės, stiprios sveikatos, pakilios nuotaikos Jums Blog’o skaitytojams ir Jūsų artimiesiems linki

- GLUOSNIS -

Rodyk draugams

AŠ PRARADAU SAVO GYVENIMO DALĮ …

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Skubu namo senamiesčio gatve. Dangumi su padraikytais balkšvais debesimis praskrieja juodų varnų eskadrilė. Šaltukas spaudžia, kutena veidą, norisi kuo greičiau įlįsti į šiltą  namų erdvę.  Prie laikraščių kiosko manęs vos nepartrenkė išsišokusiais raudonais skruostikauliais - panašus į “stambią bulvę” vyriškis. Nežinau, kieno dėka mes susidūrėme, bet nuo smūgio nukentėjo vyriškis. Jam iš rankų iškrito krepšys , iš kurio, šokinėdami į visus kraštus ant šaligatvio pabiro obuoliai. Atsiprašęs pasilenkiau padėti, o jis, išpyškino man tiesiai į ausį “debilas”. Iš pradžių sumišau ir vos susitvardžiau nepasiuntęs jo po velnių. Pagalvojau, nėra ko erzinti bulių. Surinkę obuolius, mudu išsiskyrėme taikiai. Paėjęs keletą metrų radau pamestą užrašų knygelę aptrintu viršeliu.

* * *

Vakarę prie puodelio kavos, varčiau užrašų lapus kiek sutrikęs … Tai neužbaigtų apmąstymų puslapiai … Pasiklydusios mintys apie save ir gyvenimą, bet gyvenimas nesibaigia, kai tau trisdešimt penki … Tad pateikiu skaitytojams mintys iš rastų užrašų.

* * *

”Stebėtina, kaip greitai pamiršau Viką. Net apie sūnų Tadą beveik negalvoju. Kai susituokėme, buvau tikras, kad tai visam gyvenimui. Vika, pasirodė esanti man tolimas žmogus, bet man ji nepadarė nieko blogo. Aš niekada nejutau jai priešiškumo, ir vis dėlto ji man daugiau neegzistuoja. Man skaudu. Skaudu, kad išbraukęs ją iš gyvenimo, aš praradau ir tą savo gyvenimo dalį, kuri buvo nueita kartu. Kodėl, kas atrodė brangu, nebetenka jokios vertės ? Gal suveikia giminės pratęsimo mechanizmas ir atjungia protą ? Bet “tęsti giminę”  tiesiogine ir vulgaria prasme galime ir nepriklausomai nuo meilės.

Niekas man nepasakys, kaip susiklostys mano santykiai su Viką po metų. Aš bijau žvilgtelėti į ateitį. Ar mes turime slėptis nuo faktų   kaip stručiai ? Žmonės išstumia iš savo širdies vienas kitą ne todėl, kad nesutapo charakteriai. Kam veidmainiauti, verčiant kaltę neseniai mylėtam žmogui ? Neliko jokių pareigų, jokių sutarčių, tik jausmas, lyg grimsčiau į gelmę … “

Rodyk draugams

AŠ NEBIJAU, PASAKĖ JI … …

Foto iš Google

Trečiadienį pasiėmiau laisvadienį. Aplankiau tremties ir rezistencijos muziejų. Užėjau į kavinę, kurioje lankiausi prieš du metus … Viduje tvyrojo brendžio, cinamono aromatas ir nutrūkstamas kintantis mobiliųjų telefonų skambėjimas …

Kampinis staliukas prie kurio sėdėdavome su žmona buvo užimtas “aukščiausio lygio meilužių”. Malonios išvaizdos vyras, ant mažojo pirštelio mūvėjo žiedą ir “kvepėjo pinigais” … Vyriškis kažką sumurmėjo ir nudūrė akis į stalą. Sakoma, kad akys - žmogaus sielos veidrodis. Žvilgsnis gali išduoti absoliučiai visą vidinę būseną.  Nusukau nuo jų akis, pažvelgiau pro kavinės didelį akvariuminį langą. Sniegas tirpo ir šaligatvis atrodė tarsi aplietas padažu. Vienoje pusėje šaligatvio lyg nusikaltimo vieta buvo atitverta plastikine juosta, kad apsaugotų pėsčiuosius nuo namo byrančio tinko. Prie lango prisėlino balta katė, stora lyg nėščia, su užriesta kaulėta, liesa uodega. Jos akys susitiko su manosiomis, ji spoksojo į mane, tarsi kentėtų nuo potrauminio streso …

Man tą kavinė sukelia sentimentus, paliekanti neišdildomus ir tik pačius maloniausius, gražiausius, nuostabiausius prisiminimus :) Pamenu, tą paskutinį vakarą su žmona , dviejų širdžių dūžius , susiliejančius į vieną melodiją …

- Už mus ! Mes susidaužėme taures, jos lūpas sudrėkino raudonas vynas, mano gerklė degė, o kūnas buvo šaltas ir drėgnas dėl nuogąstavimo ir jaudulio … Tą kart kalbėjo tik mūsų akys …

- Pasakyk, …  kiek aš gyvensiu ? … Tu visada, kaip pasakai  - taip ir būna ! …

- Aš nebijau, - pasakė Ji … … … … … … … … … … … …  … … … … … … … … … … …

Rodyk draugams

UŽVERTUS SENĄ LAPĄ PRAEITIES … …

Senieji Metai savo dainą baigia … Užvertus seną lapą praeities …

Linkiu mano Blogo  skaitytojams, kad Jūsų svajonės - nesudegtų spalvotų žvakių liepsnoje, kad sėkmė neapleistų Jūsų namų, kad kišenėse nešvilptų vėjai, o labiausiai, kad netrūktų  i š t i k i m ų draugų !

Laimingų Naujųjų  2 0 1 7 Metų ! :) :)  :)

Būkite laimingi ! :

Rodyk draugams

Neišmatuojama Kalėdų prasmė …

Kiekvienais metais laukiu Kalėdų. Kalėdos  jau pats žodis  d ž i u g i n a  širdį. Nesvarbu, kad mes bijome to pašėlusio skubėjimo, ilgų Kalėdinių dovanų sąrašų ką reikia nupirkti ir padovanot kai ateis Kalėdos. Vis dar jaučiame šiltą jausmą , kurį jautėme kai buvome vaikai, tą pačią šilumą, kurį pripildo širdis ir mūsų namus.

K a l ė d o s yra tikriausios kai mes jas švenčiame dovanodami meiles šviesą, tiesa, kam jos labiausiai reikia … Išmokime vieni kitiems dažniau pasakyti gerą žodį, išgirsti vienas kitą …

Linkiu visiems linksmą Kalėdinę dvasią išsaugoti  v i s u s   metus, o Kalėdų senelis, tegul nustebina visus  s t a i g m e n o m i s .


Linksmų Šv.Kalėdų ir Laimingų  N a u j ų j ų   2 0  1 7  Metų  ! :)

:( :)

Rodyk draugams

ŽEMĖS ŠEIMA …

Art google

Art google

Mes visi kvėpuojame tuo pačiu oru, vaikštome ant tos pačios žemės. Jei spjauname  ant žemės, spjauname ant savęs … šiukšliname, tai ant savo sąžines. Vanduo teka į jūrą, išgaruoja į orą, galiausiai  lyja ant mūsų galvų. Žemė  tai mūsų motina. Mes visi esame susiję  su - Žemės  šeima.  Tad gerbkime gamtą, gerbkime  Žemę ir  nepamirškime jai  p a d e k o t i  už mums suteiktą grožį ir palaimos jausmą. Už gamtos grožį, pasakykime AČIŪ savo Žemei, kad ji mus taip myli, saugo, globoja ir dar sugeba džiuginti mūsų kietas širdys …

Mylėkime žemę - ji mūsų namai, išorinio pasaulio namai.

* * *

Rodyk draugams

MIRTIES SUVOKIMAS IR BENDRAVIMAS SU MIRUSIAIS SKIRIASI NUO MUMS ĮPRASTO …

Vėlinės, Lietuvoje suprantamos kaip rimties ir susikaupimo metas, lankomi mirusiųjų kapai, deginamos žvakės ir meldžiamasi.  Vėlinės - dvasinis ir fizinis žmogaus atsinaujinimas, bendravimas su mirusiais …

Art Aurika Piliponienė - Lithuania

Art Aurika Piliponienė - Lithuania

Tačiau kituose kraštuose įprasti mirusiųjų pagerbimo papročiai gali nustebinti, šokiruoti. Prieš keletą metų teko pakeliauti po Madagaskarą. Taip supuolė, kad per Vėlinių dieną. Madagaskare vėlinių diena vadinama “Famadihana”. Tą dieną atidaromas šeimos kapas, o ten esantys palaikai apipilami vynu, kvepalais, apiplaunami. Kaip teko išsikalbėti su vietiniais Madagaskaro gyventojais, jie tiki, kad artimieji gali perduoti savo žinias mirusiam ar paprašyti jo patarimo … Šeimos nariai stengiasi perduoti šeimos tradicijas, perteikti pagarbos mirusiems  svarbą.

Neįprastos mirusiųjų tradicijos kituose pasaulio kraštuose labai skiriasi nuo mums įprasto ir kiekvienai šaliai suteikia išskirtinumo … … …

Rodyk draugams

TAI KAŽKAS DIEVIŠKO VISOM PRASMĖM …

Prisėdau šiandien prie savo blogo norėdamas iškratyti savo smegeninę, nes jau tiek visko prisikaupė, kad tikriausia būtu galima parašyti antrą “tūkstantį ir vieną naktį”…

Vakar sveikinau Brigita (lotiniškai Achilea) vardo dienos proga. Svečių daug visi gerbiami ir mylimi. Prie stalo  visada užsimezga pokalbis apie vaikus, o baigiasi politiką ir seimu. Neapsiėjo kalba apie pabėgėlius.  Vieni užjautė kiti draskėsi …  Aišku aš nebuvau suprastas kai pasakiau, kad padėsiu pabėgėliams apsigyventi …

****

Neseniai,  atsitiktinai susipažinau su Pakistano musulmonu. Pokalbis buvo labai draugiškas ir nuoširdus. Achmedas vardas pakeistas. Lietuvoje gyvena du metus. Nuostabiai kalbantis lietuvių kalba. Mane bandė įtikinti, neva krikščionybė yra toks briedas, krikščionis tiki trims dievams ir kalbasi su šventaisiais, lavonais … Taip aš tikiu šimtu dievų,  žiaumoju pilna burna kiaulieną ir man visai neįdomu, ką sakė Muchamedas… Achmedas puolė aiškinti, kad man reikia daugiau apie islamą skaityti ir aš daug ką suprasiu. Gal ir taip …  Bet ir patariau pačiam Achmedui, bent minimaliai  pasiskaityti apie krikščionybę …

***

Kitą dieną Achmedas pakvietė mane pas save. Tikėjausi, kad mane bandis atversti į islamą. Mano kantrybė irgi turi ribas, esu tikras, kad pasiųsiu jį kur nors tolėliau, geriausiai jo gimtosios kalbos linkėjimais …

Achmedas geros nuotaikos, Koranas ant stalo , kambarys švarus  ir kažkuo kvepiantis.  Netaip, kaip lietuvaičių bendrabutyje. Kambaryje sklinda tyli islamiška daina. Tai kažkas dieviško visom prasmėm … Nerealus kaifas … Achmedas paaiškina, kad islame pasaulietiškos muzikos haram klausytis yra uždrausta. Tik islamiškos dainos leidžiamos , kuriuos dainuojamos apie Muchamedą ir Alachą. Privaišino pakistanietiškų patiekalų, pripasakojo gana daug iš Pakistano gyvenimo, iš musulmonų šeimų gyvenimo …Pastebėjau, kad pakistanietis yra išsilavinęs, protingas ir draugiškas. Įdomu buvo padiskutuoti apie islamą, kaip jie suvokia islamą, mąsto. Musulmonai religingi, bet tikrai ne fanatikai - protingai islamą traktuoja.

Rodyk draugams

STRIPTIZO ŠOKIS MIRUSIAJAM …

Taip jau sutapo, kad šiųmetis gimtadienis man buvo įsimintinas. Ta proga išsikėliau trispalvę. Kol lietus plovė valstybės vėliavą … mąsčiau ir būkštavau, kad būsiu daugelio draugų neteisingai suprastas …

Turėjau neįprastą svečią iš Izraelio. Azizas prisipažino, kad Lietuva jį seniai traukė, norėjo atvykti, bet vis neatsirasdavo progų. Svečias savo atostogas praleido Taivanyje ir domėjosi vietinių žmonių tradicijomis. Mane sudomino pasakojimas kaip jis užbaigė savo įdomią viešnagę po Taivanį.

x x x

Kas esa buvęs Taivanyje yra sužavėtas miestais, naktiniu gyvenimu. Taivanyje - gyvenimas yra linksmas, o mirtis dar linksmesnė …

Taivane gana įprastas dalykas. Striptizo šokėjos samdomos įvairioms progom - nuo gimimo dienos iki laidotuvių. Kai kuriuose Taivanio rajonuose egzistuoja originalus paprotys: per laidotuves vietoj raudų kviečiamos … striptizo šokėjos. Jų uždavinys - bent šiek tiek išsklaidyti gedinčiųjų liūdesį. Taivanio policija nesikiša, kad netraumuotų šio sielvartingo ritualo dalyvių.

Striptizo šokėjos kviečiamos tam, kad palinksmintų dvasias, kuriuos pasitinka mirusiojo vėlę. Mirusiojo artimieji nemato tame nieko blogo.

Rodyk draugams

RAMYBĖJE SIELA TAMPA IŠMINTINGESNĖ …

Po neramios, apmąstymo nakties atsibudau vėlai.  Nauja diena  suteikė  aiškumo ir šviesių minčių … Prisipažįstu, kad naktį  leidau savo mintims per toli nuklysti ir įsivaizduoti nebūtus dalykus - ar net klaidingai interpretuoti esamus … Nusprendžiau galvoti  tik apie tai, kas mintyse nekelia sumaišties …

~. ~.~

Mėgstu kartais atitrūkti nuo realaus pasaulio ir pasinerti į senų laikų romantiką.  Sekcijoje guli ne vienas senas pageltusiomis  fotonuotraukomis foto albumas, bet šis išskirtinis  iš kitų - labai senas, odinis ir viršus  labai subraižytas, vietomis net įtrūkęs. Apie tolimą įamžintų akimirkų praeitį bylojo išblukę rusvi nuotraukų atspalviai. Daugelis nuotraukų yra neryškios, sujudėję, veidai paskendę vaiduokliškame šyde. Nuotraukose, kuriuose žmonės stovi sustingę it lėlės, prie šonų glėbiai karančiomis rankomis - akivaizdžiai yra vykdė tuo meto visus fotografo nurodymus …

Pavartęs senas nuotraukas tiek daug atrandi. Senoje  kultūroje suteikia išskirtinį atspalvį, prideda solidumo ir prasmingumo. Fotoalbumai senas ar naujas - tai   įamžinti jausmai ir šaunios akimirkos …

Rodyk draugams

Kitas puslapis »