AŠ NEBIJAU, PASAKĖ JI … …

Foto iš Google

Trečiadienį pasiėmiau laisvadienį. Aplankiau tremties ir rezistencijos muziejų. Užėjau į kavinę, kurioje lankiausi prieš du metus … Viduje tvyrojo brendžio, cinamono aromatas ir nutrūkstamas kintantis mobiliųjų telefonų skambėjimas …

Kampinis staliukas prie kurio sėdėdavome su žmona buvo užimtas “aukščiausio lygio meilužių”. Malonios išvaizdos vyras, ant mažojo pirštelio mūvėjo žiedą ir “kvepėjo pinigais” … Vyriškis kažką sumurmėjo ir nudūrė akis į stalą. Sakoma, kad akys - žmogaus sielos veidrodis. Žvilgsnis gali išduoti absoliučiai visą vidinę būseną.  Nusukau nuo jų akis, pažvelgiau pro kavinės didelį akvariuminį langą. Sniegas tirpo ir šaligatvis atrodė tarsi aplietas padažu. Vienoje pusėje šaligatvio lyg nusikaltimo vieta buvo atitverta plastikine juosta, kad apsaugotų pėsčiuosius nuo namo byrančio tinko. Prie lango prisėlino balta katė, stora lyg nėščia, su užriesta kaulėta, liesa uodega. Jos akys susitiko su manosiomis, ji spoksojo į mane, tarsi kentėtų nuo potrauminio streso …

Man tą kavinė sukelia sentimentus, paliekanti neišdildomus ir tik pačius maloniausius, gražiausius, nuostabiausius prisiminimus :) Pamenu, tą paskutinį vakarą su žmona , dviejų širdžių dūžius , susiliejančius į vieną melodiją …

- Už mus ! Mes susidaužėme taures, jos lūpas sudrėkino raudonas vynas, mano gerklė degė, o kūnas buvo šaltas ir drėgnas dėl nuogąstavimo ir jaudulio … Tą kart kalbėjo tik mūsų akys …

- Pasakyk, …  kiek aš gyvensiu ? … Tu visada, kaip pasakai  - taip ir būna ! …

- Aš nebijau, - pasakė Ji … … … … … … … … … … … …  … … … … … … … … … … …

Rodyk draugams

BALTOS SIENOS, GELTONOS UŽUOLAIDOS IR SAPNŲ VARPELIAI …

Po darbo užsukau į “Akropolį” ir nusipirkau porą kojinių. Kaina mane nustebino, bet sumokėjau, o pardavėja dar padovanojo man šypseną :) šypsena tikriausiai irgi įėjo į kainą. Ačiū ir už tai. Bandžiau prisiminti, kada paskutinį kartą pirkau kojines …

Parduotuvėje atsitiktinai sutikau Jolantą, kadaise dirbom vienoje firmoje. Jolanta pasiūlė užeiti į kavinutę ir ramiai pasikalbėti prie kavos puodelio. Radome gana jaukia vietą, o už lango tamsa. Snaigės šoko menuetą, vėjas nešė sniegą, laikrodis rodė be penkiolikos septintą.

**************************************************************************************************

Jolanta įdėmiai nužvelgė mane, primerkė akis ir tyliai ramiu balsu, pradėjo pasakoti savo slapčiausius išgyvenimus. Išvažiavau į egzotinę rytų šalį. Tikėjausi užsidirbti pinigų, kad grįžusi juos galėčiau investuoti į verslą. Dirbau geriausiam viešbutyje. Darbas buvo įdomus ir kiekviena diena vis nauja istorija. Vyrą įsimylėjau arabą.  Tas mano meilės romanas buvo sudėtingas ir kartu pavojingas, viliojantis. Visą laiką galvojau, kad arabo vyro niekada neįsimylėsiu ir kad man niekas negresia, jog aš protinga lietuvaite. Mano vyras musulmonas, gražus, seksualus. Arabų kilmės vyrai negaili moterims komplimentų ir moka gera įspūdį padaryti, išmano meilės meną. Po kiek laiko supratau, kad jam esu trečia žmona. Tai sužinojus buvo juokinga ir graudu. Sapnuodavau kaip viena žmona verda valgį, kita rūbus skalbia, trečia su vyrų mylisi. Labai greitai susilaukiau Idos. Draugės sakė, kad kai pagimdysiu, kūdikį privalau atiduoti vyro tėvams, tačiau aš užsispyriau kaip tikra žemaitė, sakiau, kad Idos neatiduosiu, kad pati užauginsiu. Kiekvieną diena brendo  konfliktas. Į viską žiūrėjau, kaip į maištą prieš patriarchališkumą.  Vyro giminės tik juokėsi ir galvą linkčiojo. Jiems buvo priprasta, juk aš trečioji.  Tuo metų maniau, kad esu labai drąsi. Dabar praėjus tiek metų svarstau, ar tai buvo teisingas sprendimas ?

***************************************************************************************************

Ida gimusi balandžio 4 d. data sutampa su islamo švente. Islamo religijoje šią dieną vadinama “Gydimo diena”. Islame laikas skaičiuojamas dviem būdais: islamiškais metais, kurie yra mėnulio metai, ir saulės metai. Abu būdai turi daug tradicijų. Kai prasideda saulės metai, Mahometas liepia pirmąją savaitę dešimt kartų per dieną cituoti Koraną. Antrąją savaitę kasdien reikia atsikėlus ryte išpūsti iš burnos orą į indą su vandeniu ir gerti iš to paties indo - visas septynias dienas.  Kai visi Mahometo ritualai atlikti, žmogus, jei kuo nors sirgo, nebejotinai išgyja. Manoma žmonės gimę balandžio 4 d. turi didelę galią gydyti kitus, kaip …

****************************************************************************************************

Aš norėjau dirbt, kad nereikėtų būti priklausomai nuo vyro, ar jo senamadiškų labai religingų tėvų.  Kaip džiaugiausi, kai Ida pradėjo eiti į mokyklą, bet kaip supratau ji neapkentė tos mokyklos. Tikriausia jai sukildavo mano žemaitiškas būdas. Grįžusi namo ji sakydavo, kad visos tos mergaitės ten kvailos ir kalba tik apie berniukus ir drabužius ir negalėjo pakęsti, kad yra įkalinta toje mokykloje. Ida negalėjo priprasti prie uždengto veido,  o aš negalėjau įsivaizduoti savo vaiko su čadra. Ida gerai kalba arabiškai, angliškai, prancūziškai, lietuviškai. Nenoriu prisiminti ir matyti - baltų sienų, geltonų užuolaidų, virš lovos pakabintų “sapnų varpelių”, - supratau, kad viskas pas mane pritvinko, kaip pūlinys, kad man jau visko gana …

****************************************************************************************************

Turėjau keletą draugų , tačiau negalėjau tikėtis, kad jie man padės, nes jie nenorės užsitraukti sau bėdos … Su Ida išvažiavome automobiliu. Padėjo vienas arabas. Važiavom ir grumemės su vingiuotais ir dulkiu apneštais keliais. Pamenu per radiją arabiškai dainavo linksmą dainą. Apie džiaugsmą, laimę, ir karštą  meilę, o man ašaros ritosi didelės ir jaučiau jų karštį. Privažiavome sieną - užkardą. Už auksinę apyrankę praėjome užkardą ir su palengvėjimu atsidusau, o paskiau lėktuvu į Frankfurtą …

Ir dabar kartais sapnuoju baltas sienas, geltonas užuolaidas ir “sapnų varpelius”, matau kažkas perbėga per kelią priešais automobilį - kažkas tamsaus … Galvoju ir tikiu, kad ankščiau ar vėliau vyras pasirodys ir norės su dukra pasimatyti. Ką aš darysiu, kaip pasielgsiu, kaip jį sutiksiu ir ką jam sakysiu ! ? …

Rodyk draugams

LIKO SMĖLIO KAPAS, ŠALTAS NEBYLUS …

AČIŪ visiems už užuojautą ir atėjus išlydėti mano mylimą žmoną į paskutinę kelionę. Pamačius Jūsų tiek daug, suspaudė širdį … Jaučiau visų Jūsų palaikymą. Jūsų šiltus užuojautos žvilgsnius šią sunkią valandą.

Su nuoširdžiausiu dėkingumu
- GLUOSNIS
-

Rodyk draugams

GYVENIMAS - TIK LAIKINA STOTELĖ …

Klastinga liga nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nei socialinės padėties, ji tiesiog ateina ir išeina - ne viena. Šį kartą ji išėjo kartu su mano mylimu ŽMOGUMI.

Gyvenimas - tik laikina stotelė … Rytojus neužtikrintas niekam - nei jaunam, nei senam, gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli …

Ilsėkis ramybėje mano miela žmona !

+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++

Rodyk draugams

GAL TAI SMULKMENOS ? …

pav. iš Google

Foto iš Google

Mano kaimynas Faustas, taip jį vadina namo gyventojai. Jaunas raumeningas, patrauklus, pasakyčiau netgi seksualus vaikinas. Kai susitinki prie namo ar  grįžtanti su sūneliu į namus, visada  su kaimynais pasisveikina, užklausia kaip sekasi,  bet su savo žmona elgiasi kažkodėl labai keistai …  Vengia artumo ir visi kaimynai tai mato . Kažkas vyksta jų gyvenime  …

***

Niekada nereikia numenkinti moters noro nuklysti į šalį. Vyrai baiminasi ir yra apsėsti minties, kad jų žmonos jiems neištikimos. Pašiurpsta vien nuo minties apie savo antrąją pusę, savo  švelniomis rankomis liečiančią kito vyro kūną. Jei turi priežastį manyti, kad žmona žaidžia …. žaidimus tau už nugaros , neskubėk jos apipilti kaltinimais, nes visada yra tikimybė, kad esi neteisus. Mes visi klystame. Ir jeigu ji verta didesnių pastangų išsaugoti santykius, turėtum Faustai jai atleisti. Atleisti, nėra pamiršti - tam reikia nepalyginamai daugiau laiko …

Mes kartais su savo artimaisiais elgiamės taip netaktiškai, šiurkščiai, kaip niekuomet nedrįstume pasielgti su svetimais. Ar išdrįstume pasakyti svetimam žmogui “Ką čia skiedi !” “Eik tu š … “. O  tai šeimoje - bemaž įprasta pasakyti.

Atkreipiau dėmesį, kad  daugelyje šeimų, - žema tarpusavio santykių kultūra. Šūkaliodami ir rėkaudami mėginama įrodyti savo teisybę. O ar negeriau būtų, ramiai išsiaiškinti , kodėl kitas pasielgė būtent taip, o ne kitaip. Gal būt, po apmąstymų įsitikintume, kad teisus visgi jis, o ne aš.

Ar dažnai mes vyrai pavalgę pietus, vakarienę padėkojame žmonai už jos triūsą ?  Kodėl tai pasidarė neįprasta sakyti “ačiū” arba “prašom”.

***

Nesenai turėjau susitikimą su senais buvusiais darbuotojais. Buvo juokinga ir skaudu stebėti, kai vieno buvusio  bendradarbio žmona prie žmonių pradėjo įkyriai priekaištauti vyrui už kažkokį niekniekį, o vyras  visas išraudęs rodė visišką abejingumą jai, o žmonės nežinodami ką daryti žvalgėsi vienas į kitą ir lyg jautėsi kažko kalti …

Tad laimė ir santarvė - mūsų rankose !

Rodyk draugams

SUMUŠTA IR IŠPRIEVARTAUTA …

Šiandien aplankiau draugą po nelaimingo įvykio, kuris šiuo metu guli ligoninėje. Radau jį geroje nuotaikoje … Ačiū D … , kad viskas gerai, o galėjo būti …

Sekmadienis buvo maloniai šiltas - pavasariškas. Pravėręs palatos duris pastebėjau ant sienų  strikinėjančius saulės zuikučius. Palatoje vyrai buvo linksmi ir vienas kitam kėlė nuotaiką.  Iš visų palatoje esančių vyrų vienas išsiskyrė savo ypatingu linksmumu , šmaikštumu. Jis sėdėjo lovoje ir vis kalbėjo apie gyvenimą … Tik vėliau pastebėjau , kad jam yra amputuota koja.  Vaikinas papasakojo visai nelinksmą istoriją. Tiesiog sukrečiančia.

***

Į ligoninę buvo atvežta Violeta. (Vardas pakeistas) Gydytojai konstatavo, kad Violeta buvo išprievartauta ir žiauriai sumušta. Specialistai nuo merginos rūbų surinko įkalčius. Tyrimai parodė, kad merginą išprievartavo du vyrai. Violeta žinojo, kad su ja atsitiko kažkas blogo, bet neprisiminė tos baisios nakties …

Pradėtas tyrimas. Apklausti liudininkai, patikrintos telefono išklotinės. Kiekvieną dieną pas Violeta lankosi psichologai. Violeta po truputi atgauna jėgas ir pasitikėjimą savimi. Džiugu, kad gydytojams pavyko išgelbėti jos gyvybę, o psichologai stengėsi, kad mergina prisimintų tą siaubo naktį …

***

P.S.

Atrodo, likimas pasigaili nelabai dorų žmonių, ištiesia jiems ranką … Bet ankščiau ar vėliau už kiekvieną darbą ar gerą, ar blogą atpildas ateina. Dievas jais pasirūpina … Niekas neužmirštama …

Rodyk draugams

ATSAKYMAS - PASLĖPTAS UŽ ATMINTIES DURŲ …

Po kolegos dukters laidotuvių užsukau į kavinutę išgerti puodelį stiprios kavos ir ramiai apmąstyti visos dienos įvykius, o jų buvo … Prisėdęs prie baro atkreipiau dėmesį į vieną žmogų, kuris man pasirodė pažįstamas iš vaikystės laikų … Įdėmiai stebėjau tą vyrą. Akis tos pačios visai nepasikeitusios, rudi rutuliukai, atrodo kaip žaislinių žvėrelių. Tik plaukai pasidengę sidabru … Jis sėdėjo vienas su savo mintimis ir savo atskiru pasauliu. Kartais jis atitoldavo nuo savo minčių norėdamas jas išblaškyti alkoholio taurę, o retkarčiais pasižiūrėdavo į mano pusę, bet matyt nesukeldavau jam jokiu prisiminimų, nusišypsodavo priverstinę beždžioniška šypsena ir ištuštinęs taurę vienu mauku, ir duodamas ženklą barmenui, dar vieną … Barmenas matydamas, kad klientas jau peržengė raudonąją liniją ir norėdamas išvengti papildomo darbo vyriškiui daugiau neduoda … Barmenas pasirodė super rūpestingas, tad mandagiai padavė striukę, ir užmaukšlina ant galvos kepurę, ir palydi iki durų.

- Šiandien žadėjo šalčio iki minus penkiolikos. Eik namo ir nesigraužk, viskas bus gerai …

Kavinutes durys užsivėrė. Aš pašokau ir staigiai paskui jį išmoviau pro durys … Buvo dar nevelus laikas, bet gatvėje, buvo tamsu ir tuščia. Vienas kitas praeivis skubėjo namo. Išgertas alkoholis mėtė jį į šalis  ir kartkartėmis jis atsitrenkdavo į liepų medžių kamienus. Ėjau paskui jį per gerą atstumą, apsiaustas minčių ir prisiminimų vaizdų sūkurio … Taip, tos pačios rudos akis, rutuliukai žaislinių žvėrelių ir save pasitikintis, arogantiškas melagis … Vaikystėje, nuo V.K ne karta esu nukentėjęs, nuo jo “neginčijamos” melagingos - tiesos … V.K ėjo apsnigta slidžia gatve. Šiukšlių dėžė užtvėrė jam kelią ir jis  … neišlaikęs lygsvaros krito ant žemės. Pasirėmęs ranką kilstelėjo , prilaikydamas galvą. Atsisėdo  ant  ” siūbuojančios ” žemės. Atsikėlė prisilaikydamas medžio kamieno, kad išlaikytų pusiausvyrą. Jis vis ėjo į priekį, kas žingsnį stabtelėdamas, kad atgautų pusiausvyrą, ir vis stūmėsi toliau. Velniai rautų, kokia bjaurystę jį prigirdė ?

Jaučiau, kad mano mintys paleistos nuo grandinės išsiliėjo didžiule vaizdinių prisiminimų srove, tarsi skaidrės, rodomos milžinišku greičiu. Kažin, ar dar žaliuoja tuopa ant kurios Paulius su V.K besikarstydamas įkrito į išpuvusios tuopos drevę ir niekaip negalėjo išlįsti, ir buvo V.K  paliktas Dievo valiai, ir tik vėlai vakare šuo aptiko Paulių drevėje sugelta širšių, skruzdžių. Dar iki šiol niekaip negaliu suprasti ar tai atsitiktinumas, ar … ? Atsakymas yra paslėptas už atminties durų …

Neiškentęs prieinu prie V.K. Reikia pagalbos ? Kas tu ? … Angelas ! Kiekvienam savi angelai …  Supratau, kad jis troško tik vieno išsitiesti savo lovoje. Pastačiau striukes apykaklę, uždėjau snieguotą kepurę. Galvojau, kad jis mane atpažins, bet …  Staiga matau, lėtai judančia policijos automobilį. Prasidaro mašinos langas ir pro jį išlenda vos pro langą telpantis piktas, niurus policininko veidas. Policininkas ėmė įtartinai mus  nužiūrinėti. Sustabdau pro šalį pravažiuojanti taksi, sužinau adresą ir nuvežu V.K į namus.

Ir vėl pastojo man kelią prisiminimų vaizduotės lobynas … Gatvės kampe termometras rodė minus dvylika. Baltos krintančios snaigės žibintų šviesoje šoko lėtą ir lengvą savo baltąjį šokį.

Rodyk draugams

BALTOJI VERGOVE …

Prisėdau ant suoliuko - liepų alėjoje norėdamas pabūti savo mintyse . Šalimais lauko kavinėje poetas bohemos liūtu vadinamas  Gintaras Patackas kaip visada savo vietoje prie savo pamėgto staliuko su savo minčių verpetais …

Stebėjau moterį su vežimėlių ir dviem berniukais. Berniukai vasariškai , ryškiai aprengti, bet … klykia nesvietiškai … Motina perrėkia jų klyksmą. Rokai, Laurynai užsičiaupkite jei ne, užplieksių abu … Pastebėjau, kad “bohemos liūtas” paslapčia taip pat stebi   įspūdingų apvalių formų moterį …

Moteris prisėdo šalia manęs. Lėtai išsitraukė iš rankinės cigaretę užsirūkė, atsikvėpė ir pradėjo pasakoti savo gyvenimo vingius … Kaip supratau gyvenimas nebuvo lengvas, neturėjo auksinio šaukšto burnoje …

……………………………………………………………………………………………………………………………………

Važiavau autobusu į išsvajotą Angliją dirbti ir atsivežti pilnas kišenes pinigėlių. Man buvo visai nesvarbu, kad autobusas iš Lietuvos pilnas girtaujančių alumi, degtine ir prakaitu trenkiančiu mano tautiečių. Vizgi sovietine santvarka daugelio lietuvių sąmonėje įdiėgė iškreiptą gastronominę estetiką …  Nebutumem lietuviai, kad neišsimestumem keletą bambalių, baltosios buteliukų su savimi  į kelionę. Galvoje sukosi mintis apie išsvajotą Angliją … važiavau su svajonėm ir mano nuotaika buvo pakyli. Taip pradėjo savo pasakojimą Dainora. (Vardas nepakeistas.)

Anglija pasitiko mane paslaptingai paskendusi rūke, šalta ir nedraugiška. Po valandos laukimo pasirodė ir šeimininkas, bet mane išvydęs  veidas apsiniaukė. Supratau, kad jis laukė vaikino, bet greitai pralinksmėjo. Gal patiko mano išvaizda ?  Sėdau į jo mašiną ir važiavau siauru keliuku. Pro mašinos langus matėsi didžiuliai laukai, žalios pievos, danguje kamuoliniai balti debesys.  Žiūrėjau ir mąsčiau, kad ryt šiame lauke prasidės mano darbas.

Štai ir privažiavom mano “svajonių” namučius. Apleistas dviejų aukštų namas. Prie namo didelė žolė kurioje linksmai čirškavo žiogai. Pagalvojau, kaip Lietuvoje pas močiutę Žemaitijos kaime. Namas žvelgė į manę, o aš į jį … Baisus barakas statytas gal prieš pusantro šimto metų kaip iš Č.Dikenso romanų …  Ant baltų lauko durų puikavosi užrašas kvailys. Pagalvojau, kad  tikriausia esu kvailė … Ant laiptų sėdėjo stora, nutukusi negrė. Su mėlyne ir patinusiomis akimis.  Pamačiusi mane išsišiepė savo didelę burna ir įdėmiai nužvelgė mane … Taip prisistatė mano pirmoji “baisuoklio namo” kaimynė.

Kai įėjau į vidų, netekau žado … Mažas tamsus kambarėlis kuriame tvyravo šleikštus nešvarių drabužių tvaikas, prie atsilupusios sienos spyruokline girgždanti lova, kilimas kandžių iškapotas, ant baltos komodos su veidrodžiu tiksėjo žadintuvas už devynis litus. Tikriausia, per skubėjimą  paliktas tautiečių. Jis tiksėjo taip garsiai, kad čirkšdamas drebino visas namo sienas. Lietuvoje visą tokį šlamštą rastum Lapių sąvartyne. Kambario sienos aprašytos rusų, lenkų, ukrainiečių kalbomis. Visur minimas Dievo vardas. Po savaitės negalėjau žiūrėti į tuos užrašus, tad paslėpiau juos laikraščiais ir žurnalais kuriuos buvau atsivežusi. Po darbo gulėdavau ir skaitydavau … Iš žurnalų į mane žvelgė Ryčio Cicino perlinė šypsena, Vytalijos Katunskytės kupinas optimizmu trykštantys veidas.  Naktį kovodavau su blakių armija. Angliškos blakės lietuvišką kraują labai pamėgo. Niekas negelbstė, nei jokie purškalai.

Mano darbas buvo sunkus - vergiškas. Pasiimi savo dėžę ir pirmin … Lietui lyjant, saulei kepinant klumpi ant kelių, šliauži ir pradedi lenktynes. Nuo surinktų braškių dėžių kiekio priklauso tavo dienos užmokestis, tad viskas tavo rankose … Diena praeidavo sėkmingai, jeigu neskaičiuojant moralinio nuostolio. Vietiniai tokius darbininkus vadindavo baltais vergais …  Gali pykti ant jų, bet tai teisybe. Kiekvieną dieną kėliausi anksti ir  skriste skridau į darbą. Juk laikas - pinigai. Vakarais keliaudavau į miestelį vakarykščių bandelių, kuriuos kainuodavo per pus pigiau nei šviežios. Kartais rasdavau išmestus apelsinus, bananus. Nupjaustydavau puvėsius ir valgydavau.  Dabar apie tai net pagalvoti negaliu …

Po mėnesio vergoves šeimininkas turėjo atsiskaityti už darbą. Tie pinigėliai mane taip nuliūdino, kad negalėjau sulaikyti ašarų …  Šeimininko veidas pasikeitė taip, lyg būtų išdrožtas iš medžio, lūpos išsikreipė grėsmingą šypsena ir  buvo nustebintas, juk man iš tokios valstybės tai turėtų būti dideli pinigai. Pamatęs mano nepasitenkinimą  išdrožė anglišku kaimišku žargonu, jei nepatinka  … galiu drožti, iš kur atvykusi, nes mano vietos jau laukia dešimtys.

Mano pašnekovės svajonė neišsipildė, neatsivežė pilnų kišenių pinigėlių, bet džiaugėsi, kad balta vergovė baigėsi, kad nebereiks mirkti lietuje, lūkuriuoti eilėje prie dušo ar WC.  Grįžo tuo pačiu autobusu, tik šį kartą viskas daug paprasčiau, o mintys buvo kažkur toli ir jų nebandė pavyti …

,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

*

Dainora,  ačiū už papasakota savo gyvenimo tarpsnį. Nors tavo svajones neišsipildė, bet esi laiminga turėdama du nuostabius berniukus.

Rodyk draugams

AR MINIMALUS ATLYGINIMAS PADARO ŽMOGŲ DORESNIU ? …

Sutinku “Iki” parduotuvėje vieną pažįstamą su kuriuo kadaise dirbom vienoje garsioje firmoje. Pažįstamo veidas  piktas, surūgęs, nors esąs dar ne senyvo amžiaus. Pažįstamas pasipasakojo, kad buvo patekęs į avariją, bet viskas laimingai baigėsi, jokios traumos. Matyt tokia buvo Dievo valia. Tik keista buvo klausytis aimanų dėl sudaužytos mašinos. Pokalbis vis krypdavo į pinigus. Advento laikotarpis - apmąstymų, susikaupimo mėnuo ir rodos reikėtų kalbėti apie dvasinius dalykus, o ne apie pinigus.

Taip pinigai - labai svarbus dalykas … Turbūt nerasi žmogaus, kuris nesiskųstų, neverkšlentų apie sunkią savo gyvenimo dalią, kad neturi pinigų, sunku gyventi … Kai apsilankai prekybos centre, sukasi galvoje mintis, kad  dar yra tiek perkančių … Kažin kiek jų būtų jei piniginę turėtų sočiai prikimšta … ? :)   Oi, tas gyvenimas … kaip Chupa Chups, vieni čiulpia visą gyvenimą, … o kiti …

TV, Radijas vis trimituoja, kad puse Lietuvos piliečių gyvena iš minimalaus atlyginimo. Minimalus atlyginimas žmogui duoda ir teigiamus pliusus. Pliusai daugiau sielai, bet kai sielai gerai, tai ir kūnui gerai.  Jeigu turėtum daug pinigų šeimoje būtų kasdieniniai ginčai, kurie paveiktų sveikatą, nesibaigiantys konfliktai … Galvos skausmas … ką pirkti ? Užsinorėtum naujos mašinos, žmona naujų Kanadietiškų baldų, vaikai brangaus kompiuterio, įmantraus telefono su stilingu dizainu ir dar velnias žino ko, o kai pinigų nėra … žinai, kad pirkti galima būtiniausius dalykus ir nėra ko kelti ginčų, gadinti kraują sau ir kitam. Kai turi pinigų užsinori ko nors “stipresnio”, o paskiau ir blondinės olialia pupyčių …  O dabar tik gali svajoti ir būti ištikimas vienai savo išrinktai, kuri tave dar pakenčia … su minimaliu atlyginimu.

Neseniai į firmą kurioje dirbu priėmė  naują darbuotoją, kuris papasakojo tokį nuotykį. Prisėdo alaus bare prie tokios baltapūkes panelės ir netyčia išsitarė, kad gauna minimalų atlyginimą, ir pokalbis tuo pasibaigė … o baltapūkė ėmė ir išgaravo kaip kamforas …

Ar tikrai minimalus atlyginimas padaro žmogų DORESNIU ? …

Rodyk draugams

KAIP NORS …

Praeitą savaitgalį - prekybos centre, žmonai į laiptų plyšį įstrigo batų kulniukas. Šeip taip ištraukė, bet kulniukas  nulūžo ir padas įtrūko. Tai buvo žmonos mėgiamiausi batai, tad skubiai nunešiau į dirbtuvę, kad uždėtų naujus kulniukus, naujus padus priklijuotų. Sako, kad nulaužti batų kulniuką - blogas ženklas …

Ateinu pasiimti batų iš taisyklos, o ten krūva … tik rinkis …  Paklibinu, kulniukas kliba … Pasižiūriu į padą, toks plonytis padelis priklijuotas, atrodo lyg popierinis, ant uodo užlipus, anas supykęs ims ir perdurs. “Negi negalėjote kulniuko tvirčiau pritaisyti, storesnio pado priklijuoti” ?  Meistras pasitaikė stambuolis. Pažiūrėjo į mane, į batą ir patempęs lūpą sako : “ne pirmą kartą taisau, kaip nors laikys”, ir atiduoda man batus dėk į maišelį, ir nešk …  Šiandien žmona grįžta iš darbo namo ir matau tarpdury vienoje rankoje laiko rankinę, o kitoje bato kulniuką. Pamatęs,  jos piktą veido išraišką,  prisiminiau stambuolio  žodžius :  “Kaip nors laikys” …

Kaip nors … mano draugo bute, montuojant virtuvinį komplektą  meistrai irgi taip galvojo. Atėjo, pakaukšėjo plaktukais, parūkė balkone. Komplektas kaip nors pastovėjo pusmetį ir spintelė ėmė krypti į  šoną. Sūnus tik spėjo atidaryti spintelės duris … spintelė ėmė ir nukrito. Gerai, kad nieko nesužalojo.

Bato kulniukas nulūžo, spintelė nukrito. Kas gi čia tokio, pasakysite ? Būna ir blogiau …  Pernai pamenu firmoje visi žinojo, kad mašina nesutvarkyta. Vairuotojas vis zizė kaip tą musė, kad mašinos stabdžių sistemą  reikia taisyti. “Kaip nors nuvažiuosi ”,  sakydavo bosas.  Bevežant brangius įrengimus mašina nuslydo ir apvirto. Nukentėjo du mašina važiavę žmones …

***********************************************************************************************

“Kaip nors” pasitaiko mažų ir didelių. Bet kiekvienas iš jų - sanderis su savo sąžine, nesvarbu didelis ar mažas. Ne tiktai moralinis “brokas”, bet ir nuoskauda kitam žmogui. O to moralinio “kaip nors” skalė - kuo plačiausia …

Rodyk draugams

Senesni įrašai »