BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

KOKS TU PUIKUS GYVENIME ! … :)

Plačiai atverkime langus ir įleiskim klegesį vaikų. Tegul lengvas rudeninis vėjas ir saulės šviesos spinduliai nuskaidrins mūsų būstą. Įkvėpkime  šviežio, tyro kvepiančiu rudeniu oro. Ruduo - pats  spalvingiausias metų laikas ! Nieko nėra gražesnio, kai saulės nutvieksti gintariniai klevų lapai, tyliai skriejantys nešami rudeniško vėjo sūkurio …  O spalvotas šokis -  širdžiai mielą muziką …  Tačiau šiemet ruduo nedrąsiai bando praverti duris ir parodyti savo spalvų žavesį visu grožiu …  Nusišypsokime:) ir tie kurie visada vaikšto susiraukę, pykti ant viso pasaulio sukandę dantis, ištarkime : “Koks tu puikus gyvenime !” … :)

Atverkime vienas kitam akis ir ausis - matykime ir girdėkime vienas kitą.  Atverkime vienas kitam širdys - jauskime vienas kitą  …  Savo šilumą ir energiją papildykime begalinį visatos dosnumą, kuriuo kasdien naudojamės.

Būkime laimingi ir besišypsantis :) , ryžtingi, mylintis ir mylimi  … džiaugiantis gyvenimu  ;-)

Rodyk draugams

PASIDŽIAUKIME SPALVŲ IR TYLIOS RUDENS MELODIJOS

SVEIKI VISI :)

Senokai jau rašiau, teko net gi prisiminti, koks prisijungimo adresas. Draugai turbūt jau pamiršo tokį GLUOSNĮ … Sėdžiu prie tuščio lapo. Štai ką reiškia ilgai nerašyti …

Rugsėjis baigė savo dienas užleisdamas vietą vėsiam spaliui. Kiekvieną dieną vis daugiau skraido lengvos voratinklių gijos, aplipindamos medžių šakas, krūmus. Vaikystėj vaikai vadindavom raganos plaukais, laumės karčiais. Saulė dar nusišypso, bet dangus jau apsitraukę juodu šydu, orų permaina nejučiomis sukelia liūdesį, nerimą. Žemė, sodai  išdalijo žmonėms gausias dovanas. Teko matyti kaip ežys pūškuodamas, tempia į ruošiamą guolį lapus, laukinį obuolį. Prie Neries visai subliūško vandens augalija. Parudavo, apvyto švendrai, viksvos. Virš Nemuno veidrodinio vandens paviršiaus rytais tvyro tirštas rūko sluoksnis. Klevas barsto savo gintarines dovanas. Liūdnai sučeža nuogomis šakomis kaštonas. Karpyti jo lapai susisuko, parudo ir sminga žemyn. Dar kai kur kabo garbanos ir nė už ką nenori nuo šakų atsipalaiduoti. Dar šypsosi šunramunė, pienė, bet tai paskutinis atsisveikinimo akordas.

…………………………………………………………………………………………………………………………………..

Dar pasimėgaukime rudens spalvomis, įsiklausykime į tylią rudens melodiją. Ir būtinai nuveikime kažką, kad šios dienos nepamirštumėm dar ilgai !

Rodyk draugams

SPALIS RENGIA MARGASPALVES IŠLEISTUVES …

Saulė, jau krentančiuose, jau merdėjančiuose lapuose. Paskutiniai spalio skaidrūs spinduliai paryškina medžius vienus raudoniu, lyg koks vėrinys suraibuliuoja, lyg maži gintarėliai sumirga lapai.

Ruduo, ruduo, kaip greit žemės tapytojas darbuojasi iš visos širdies; kam skiauterelę rausvai nudažo, ką iš šono lyžtelėjo oranžiniu teptuku, kam visą kibirą rausvų dažų ant galvos išpylė. Puikuojasi medžiai, lenktyniauja spalvų gamomis. Tik žolės vis labiau gūžiasi pilkėja, nurudavus palengva priguls prie žemės.

Spalis rengia margaspalves išleistuves. Trumpalaikės , bet kokios spalvingos, išleistuvės į … mirtį. O gal tik į gilų atokvėpį ?  …  Per mirtį į prisikelimą iš kurio vėl nubunda gamta ir Žmogus, taip tęsesi amžinas gyvybės ratas.

Rodyk draugams

GĖRIAU MIŠKO SAMANŲ LIETAUS KVAPĄ

Vėjas atnešė pilką debesį. Sušniokštė gaivus rudens lietus. Medžių šakos piktokai siūbavo. Stoviu po gintariniu vienišu beržu. Sulytas - nupraustas, pakvipęs mišku. Pats nejaučiu to kvapo … Tikriausiai dabar sutiktas praeivis nustebtu ir įtartu, kad kvepinuosi naujais dar nežinomais kvepalais, bet aš nepyksiu, tik smagiai nusišypsosiu. Žmonės nežino, kad gėriau fantastišką miško samanų lietaus kvapą.  Pasaka, gimusi pamiškėje, pati nuostabiausia …

Rodyk draugams