BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014-12-11 2015-01-11

Kad ir koks būtumei ANGELE SARGE, ateik pas mane, apglėbk mane savo sparnais 

baltais,

geltonais,

oranžiniais,

raudonais,

violetiniais,

žaliais,

mėlynais,

auksiniais,

o gal tokiais kaip vaivorykštė.

ANGELE SARGE, leisk man pakilti į svaigiausias aukštybes, leisk išbandyti skrydį ir nenukristi, kaip Ikaras nukrito, išmokyk mane skristi, ANGELE SARGE, išmokyk mane skristi.

ANGELE .

/J.IVANAUSKAITĖ/

Rodyk draugams

ANGELE SARGE !

Kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą. Angelą sargą reikia įsileisti į savo širdį, stengtis įsiklausyti, ką jis šnibžda tau į ausį, nuo ko bando apsaugoti. Angelai sargai nepamiršta sielos, įkvepia jai tvirtybes, dvasines paguodos, palengvina skausmą, įduoda pasitikėjimo ramstį kada likimas šaiposi iš mūsų.

Gerai pamenu, kaip pas V.Š atėjusi aktorė Rūta Staliliūnaitė taip gražiai apibūdino savo angelą sargą. ,,Dievas maloningai paskyrė man bendrakeleivį iš dangiško dvaro, kad jis visą gyvenimą globotų ir saugotų, ir saugiai nuvestų į amžynibės namus.”

Angele Sarge, nenusisuk nuo manęs, kad ir kas atsitiktų, būk su manimi visada ir visuose realybės lygmenyse, kiekviename laiko ir erdvės taške, būk su manim, būk su manim, neatsitrauk nė žingsnį, meldžiu ir maldauju. Angele Sarge !

/J.IVANAUSKAITĖ/

Rodyk draugams

DIENOS RŪPESČIUS SULANKSTYKIME IR PADĖKIME Į SPINTĄ …

Jei ŽMOGUS būtų paukštis, galima būtų jam patarti : kovoti ir grumtis už plunksnuotojo vado pozicijas - paukščių būryje. Bet žmonės ne paukščiai, nors savo pozicijų lengvai neapleidžia …

Nepamirškim, kad Meilė padaro mus visagalius, kad esame DIEVO nuodėmingi kūriniai. Gyvieji DIEVO atvaizdai - pasaulio šviesa, išmintis. Mūsų džiaugsmas, turintis antgamtinį motyvą, visuomet palieka kartumo prieskonį, o skausmas yra mūsų gyvenimo druską …

Pavasaris, tad nusimeskime nuo pečių dienos įtampą, negu spręsdami gyvenimo rūpesčius. O dar būtų geriau visus dienos rūpesčius gražiai sulankstyti ir padėti į spintą - tarp baltų marškinių …

Tad darbingos paprastų stebuklų savaitės ir geros pavasarinės nuotaikos visiems ! ! ! :)

Rodyk draugams

AR TIE … NE LIETUVOS ŽMONĖS ? ! …

Storas, poniškas baltas katinas, paliktas kaimynes, kuri išvyko į Londoną uždarbiauti, įsitaisė man ant kojų. Jis šiltas ir sunkus, bet labai supratingas. Pamenu jį baltą žydraakį kamuoliuką. Kaimynė klausė kaip jį pavadinti. Nusprendėm pavadinti Storuliu. Jis po truputį augo, augo ir išaugo į didelį … , bet taip ir neišmokęs draskyti nei baldų, tapetų, nei sienų. Nutvėriau Storulį už storo pilvo, kilstelėjau jį, paėmiau jo letenėlę ir pakutenau pado galvelę. Katino nagai taip ir neišlindo. Tad vėl jį patupdžiau sau ant kelių. Jei tau ten gerai, tupėk sau …

Po mokslų, ar darbo, sunkios dienos vakare išsijungiam kalbančias dėžes. Nors būna nuobodu, plačiai gardžiai nusižiovojame, bet žiūrime … Politikai -  apsivogę, o partijos susipjovusios, parlamentarai - pasipūtę nors nesenai išrinkti, bet visi yra Lietuvos piliečiai. Lietuvos žmonės  Seimo narius laiko įžūliais vagimis ir kyšininkais … , bet ir patys piliečiai kartais nevengiantys to paties … Lietuvos kasdienybė - vyrauja nusikaltimai, pyktis ir neapsakomas pavydas … Viešojoje erdvėje - vis tos pačios juokingos, sultingos seksualinės pupytės, tuštybe spinduliuojančios žvaigždės … Bet ar išties taip - nemylima mūsų gintaro, padavimais apipinta šalis, savo piliečių, ar visur vien skurdas, niekšinga prabanga, runkeliai ir pasipūtęs neišprusęs elitas … ? Kur dingo tie žmonės, kurie kuria, augina vaikus, myli juos ir nepalieka sąvartynuose, neprageria, kur tie, kurie iš savo skurdų minimalų atlyginimą perka ir skaito knygas, sodina naujus sodus, slaugo, meldžiasi už puolusius … ? Kur tie kurie uždirba Lietuvos valstybės biudžetui ir nuoširdžiai moka  mokesčius kantriai pluša ne Seimo rūmuose, o skurdžiuose šaltuose bibliotekose, kaimo mokyklose ir myli  savo gimtąjį kraštą ? Ar jie  yra ne Lietuvos žmonės ? Ar tikrai Marijos žemėje yra iškreiptos vertybės ? ! …

Te neužpyksta žurnalistai, bet jie kaip šunys “dvarneškos”. Skalambija bulvarinius žvaigždūnų gyvenimo užkulisius. Žurnalistai, Jūs pamirštat visuomenę šviesti svarbiomis dorovinėmis problemomis.

Žurnalistai pabuskite, neluošinkite Lietuvos žmonių, o padėkite jiems.

…………………………………………………………………………………………………………………………………

Linkiu visiems daugiau optimizmo, kuris prailgina gyvenimą, pasidžiaukim žydroj padangėje vienišu debesim, pasigrožėkime ant palangės pražydusiu gėlės žiedu, nebukime pikti, susiraukę, nepavydėkim, dažniau džiaukimės ir bus gerai :)

Rodyk draugams

« Naujesni įrašai