GYVAČIŲ KERĖTOJAS

Bevaikštant lapais nuklotomis rudens spalvomis nudažytomis gatvėmis prie Zoologijos muziejaus išvydau tvirtą, raumeningą vyrą. Ant jo rankų ir kaklo buvo išsirangęs didžiulis smauglys.  Vyras laikydamas gyvūną rodė didžiulį pasitikėjimą juo ir savini, o smauglys meiliai apsivijo  aplink kaklą. Būreliui susidomėjusiu žmonių tai kėlė šiurpuliukus. Stebėdamas gyvūną ir stambų, raumeningą vyrą iš atminties iškilo kažkada keliaujant po Tadžikiją matytas vaizdas.

Jaunas tadžikas su turbanu ant galvos ir krepšiu sėdėjo ant tautiškais raštais išmarginto mažo kilimėlio, o per visą aikštę liejosi  dūdelės garsai. Išgirdusios dūdelės garsus iš krepšio panašų į molinį puodą iššliaužė dvi akiniuotos gyvatės ištiesusios kaklus, jos nevikriai visu savo kūnu lingavo. Tadžikas vieną labai didele gyvatę paėmė į ranką ir ji pamažu ėmė šliaužti jo ranka ir apsivyniojo aplink šeimininko kaklą. Vyras padėjo dūdelę ant žemės, o dvi akiniuotos gyvatės stovėjo greta tartum įsmeigtos į žemę lazdos.

Aš netekau žado stebėjau sulaikęs kvapą … Tadžikas pasisukiojo, kad matytų visi tokį reginį … pasilenkė  ir norėjo paimti ant žemės gulinčios dūdelės. Staiga visiems matant gyvatė krūptelėjo ir pradėjo spausti  tadžiko kaklą. Vyras užkišo ranką ir nutvėrė gyvatę už gerklės, bet didžiulė gyvatė dar tvirčiau spaudė kaklą. Paraudęs uždusęs sukiojosi, stengdamas nusikratyti gyvate, bet tai jam nesisekė. Kilo sąmyšis, vieni bėgo kviesti milicininko, kiti atsinešti kokio pagalio.

Reginys šiurpus … pamėlęs gyvačių kerėtojas gulėjo ant savo kilimėlio šalia  krepšio nejudėdamas, bet gyvatė vis tiek  jį tebesmaugė. Triukšmo išgąsdintos kobros  susirangė šalia. Du atlėkę vyrai su geležiniais virbalais užmušė jas. Sutriuškino galvą gyvatei, kuri vis dar nepaleido savo šeimininko. Kai buvo nuimta gyvatė ant gyvačių kerėtojo  marškinių apykakles pastebėjau įsegta ženkliuką su V.Lenino atvaizdu, kurio užsegimo adatėlė buvo atlenkta ir įsmigusi į gyvatės odą.

……………………………………………………………………………………………………………………………..

*

Gyvatės neturi klausos, jeigu jos ir pajunta garso bangas, tai tik ne tiesiogiai, per grunto virpesius, bet ne tiesiai per orą. Gyvačių kerėtojams gyvatė linguoja ne pagal jo grojimą - jos galva tik atkartoja dūdelės judesius.

Rodyk draugams

NELINKSMA, BET TIKRA - GYVENIMO ISTORIJA …

Per pietų pertrauką Aliną (vardas pakeistas) pakvietė mane į kavinę išgerti puodelį turkiškos kavos. Tai mane maloniai nustebino. Alina visada būdavo labai susimąsčiusi, uždara savyje, nekalbi,  bet šį kartą ji kalbėjosi pakankamai atvirai. Jos balse ir visame organizme aiškiai buvo juntamas stiprus jaudulys, padažnėjęs pulsas …  Smiliumi ir nykščiu pasitrynė akis, pažnaibė tarpuakį, tarytum, jai būtų pradėję skaudėti galvą. Aš buvau labai nustebintas, aš buvau tas, kuriam Alina patikėjo savo gyvenimo tėkmės problemų tarpsnį.

Alina giliai įkvėpė, ir tarė : patarkite ką man daryti ? Nežinau ar žinai, kad esu išsituokusi ir viena auginu du dar nepilnamečius vaikus. Turiu problemų su savo trylikamečiu sūnumi. Su juo nebeįmanoma normaliai susikalbėti, kasdien reikalauja pinigų ir tos pinigų sumos vis didėja. Anksčiau užtekdavo trijų, penkių litų šokoladui, coca-colai, tai dabar dvidešimt, penkiasdešimt pareikalauja, o jei neduodi, tai svaido daiktus ar grasina, kad gali ką sulaužyti, ar netgi nužudyti, ar pats nusižudyti. Patarkite, kaip man gyventi toliau … !

Kažkas giliai manyje sudrebėjo … Mes tylėdami, ilgai sėdėjome. Vėjas blaškė į lango stiklą lietaus lašus. Langu slinko storos vandens užuolaidos. Alina baigusi pasakojimą tylėjo. Susimąsčiau, pažvelgiau į ją, ant jos veido ašarų nebuvo; jis buvo išblyškęs, ir labai liūdnas. Sėdėjau susigūžęs kėdėje, o nepaliestas kavos puodelis garavo ant stalo …

***************************************************************************************************

Blog’o lankytojai, ką jūs galėtumėt patarti Alinai ?

Rodyk draugams