BUČINYS: MENAS, ROMANTIKA AR BŪTINYBĖ ?

Francesco Hayer Bučinys

Francesco Hayer Bučinys

Kas sugalvojo bučinį ? Atsakymo niekas nežino. Protėviams bučinys nebuvo švelnumo išraišką. Jie aplaižydavo vienas kitą, kad kompensuotų druskos stygių organizme. Viduramžiu japonai vyrai buvo perspėjami nebučiuoti moters orgazmo metu, nes moteris gali netyčia nukąsti savo partnerio liežuvį. Vėliau bučinys tapo pagarbos, susižavėjimo išraiška.  Senovės Rusioje egzistavo ypatingas - caro bučinys, tai buvo pats didžiausias apdovanojimas. Rytuose lūpomis paliesdavo šventyklos slenkstį, altorių, dievų statulėles. Egipte, parpuolęs ant kelių nulaižydavo žynių pėdas.

Šventų relikvijų, kryžiaus ir Biblijos bučiavimas reiškia šventą tikinčiojo virpulį. Musulmonų maldininkai, atvykę į Meką, bučiuoja šventą Juodąjį akmenį.

Bučinys santuokos ceremonijos pabaigoje yra kilęs iš senovės Romos tradicijos, kur bučinių būdavo žymimas kontraktas. Pirmąją šalimi, kur bučiniai prigijo  kaip merginimo forma, tapo Prancūzija. Prancūziško bučinio metu dirba visi trisdešimt keturi veido raumenys, paprasto - vos du. Aistringo bučinio metu per minutę sudeginama 6,4 kalorijos. Galantiškame amžiuje bučinys tapo priemone geismui sužadinti. Vyrai bučiuodavo moterų krūtinę, ir tai, kaip ir rankos bučiavimas, buvo laikoma įprastu galantiškumu. Tačiau ištikimiausiais  rafinuotų tradicijų pasekėjais tapo ne prancūzai, bet lenkai. Lenkijoje net vakaro žinių vedėjas atsisveikindamas bučiuoja ranką TV diktoriai.

Yra pasaulyje tautų kur bučinys atrodo keistas ir neestetiškas paprotys. Centrinės Afrikos tautose vietoj bučinio priimta trintis nosimis. Vietnamo kalniečiai ir eskimai taip pat griebiasi šios procedūros. O tundros gyventojų burna skirta proziškesniems tikslams : išvalyti lempą, kad nerūktų, pažiaumoti odą, kad ji taptų minkštesnė ir lengviau būtų ją siūti. Estetai vengia liesti partnerio veidą.  Jie priartina nosis tiek, kad jaustų vienas kito kvepalų aromatą ir odos šilumą.

* * *

Rodyk draugams

FUGU SKANĖSTAS - IŠŠŪKIS LIKIMUI IR MIRČIAI …

Tetraodontidae Fugu

Tetraodontidae Fugu

Šią savaitę aplankiau savo mielus, gerus draugus. Jie dar gyveno šviežiomis kelionių nuotaikomis. Nuostabiais įspūdžiais iš Tekančios saulės šalies - Japonijos. Prie vaišių stalo buvau vaišinamas marinuota fugu žuvimi. Apie fugų žuvį esu daug girdėjęs, bet neįsivaizdavau, kad kada nors turėsiu progą ragauti ją. Japonams didžiausias delikatesas yra patiekalas iš žuvies fugu. Tokio delikateso porcija kainuoja gana brangiai …  Fugu mėgėjų gyvybė visada - virėjo rankose. Jie daug mokosi, laiko labai griežtą egzaminą. Išlaikę egzaminus, gauna teisę ruošti fugu patiekalą. Valgyti patiekalus iš fugu žuvies, yra tarsi iššūkis likimui, emocijas dilginanti rizika, sunkiai suprantama mums europiečiams. Fugu žarnos, kepenis, lytiniai organai yra tokie nuodingi, kad net menkiausias tų nuodų lašelis, likęs darinėjant žuvį, gali būti mirtinas valgytojui.  Tekančios saulės šalyje sakoma : “Tie, kurie valgo, nuodingąsias dygliažuves, vadinami bukapročiais, o tie, kurie jų atsisako, visiškais kvailiais”. Fugu yra visa persunkta nervus paralyžiuojančiais nuodais tetradoksinu, nuodai šimtus kartų stipresni už kobros nuodus, 50 kartų stipresni už kalio cianidą. Ryškiausia išskirtinė fugu savybė - gebėjimas staiga padidėti du tris kartus. Suerzinta žuvis ryja vandenį, orą į tam tikrą maišą ant pilvo. Pilvas išsipučia, ir žuvis tampa panaši į balioną taip išgąsdina grobiką. Žuvis neturi šonkaulių ir pilvo kaulų. Vandenyje ji tingiai plūduriuoja, vos vos judindama savo mažus pelekus. Simonosiokio miestas Japonijoje,  garsėja kaip fugu kulinarijos centras. Miesto turgavietė yra prikimšta fugų žuvies patiekalais. Žuvis miestui yra svarbi, tad fugu yra pavaizduota Simonosiokio miesto herbe.

Skanaudamas marinuotą fugų patiekalą, kuris  mane veikė labai savotiškai … Nežinau, gal man tik taip atrodė, bet valgant patiekalą po kelių minučių pajutau kai man sukausto liežuvį, panašiai kaip traukiant dantį užšaldant, nutirpo lūpos, nejaučiau jokio skausmo, bet trumpam  pasijutau atsiribojęs nuo laiko prarasdamas sąsają su realybę, bet tai truko labai trumpai, o kaifas tikrai neapsakytas … Sutinku su japonais : ” fugu mirtinas - skanėstas, bet ir geras kaifas”. Po fugu patiekalo likau gyvas, tad draugo žmona pateikė dar vieną siurprizą. Davė išbandyti Japoniškos  kavos - kramtomos gumos skonio. Po kavos dar ilgai taip gaiviai kvepėjau :) Japonai stebina pasaulį savo išradingumu …

Rodyk draugams

AR GALĖTUMĖTE GYVENTI KARTU SU JĖZUMI ? …

Žinomam lenkų dailininkui, skulptoriui performanso menininkui Pauliui ALTHAMER po šiuolaikinio meno Berlyno bienalės kartu su vyresnio amžiaus žmonėmis gyvenančiais BRODNO rajone Varšuvoje kilo idėja ant vieno niūraus, seno 10 aukštų  blokinio pastato  sukurti Jėzaus Kristaus paveikslą, kurio žvilgsnis būtų nukreiptas į    Brodnovskio parką, kuriame jau apsigyveno  3 metrų Romano Stanczak Angelo Sargo skulptūra. Žmonės gyvenantys Angelo Sargo pašonėje priprato kad Angelas Sargas saugo ir laimina jų namus nuo nesėkmių … Gal tai nuskambės vaikiškai, bet mūsų kaimynai lenkai tiki, kad jų gyvenime jiems padeda ir  saugo juos Angelai Sargai. Sakoma, kad Angelą Sargą turi kiekvienas žmogus …

Projektas stebina. Menininkas siūlo žmonėms pamąstyti apie gyvenimo prasmės sampratas, pamąstyti apie dvasinį būvį  …

Ar galėtų toks projektas pasirodyti kokiam nors Lietuvos miestų ? O ką manote apie šį projektą blogo skaitytojai ? Ar galėtumėte gyventi kartu su Jėzumi ? …

Rodyk draugams

MĖGIAMAS SKAIČIUS KETURI

“Šventosios Romos imperijos” imperatorius, Vokietijos, Bohemijos Čekijos karalius Karolis IV laikomas vienu žymiausių vėlyvųjų viduramžių Vidurio Europos valdovų. Jis siūlė Lietuvos kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui krikštytis. Kažkodėl Karolio IV gyvenimas buvo susėtas su magišku skaičiumi “keturi”.

Jis turėjo keturias sostines, iš kurių kiekvienoje posėdžiavo vienas iš keturių didžiųjų kunigaikščių. Gyveno jis keturiuose rūmuose, užimdamas po keturis kambarius. Kiekviename kambaryje buvo po keturis langus, keturias duris, keturis stalus ir keturis žibintus. Iškilmingais atvejais imperatorius užsidėdavo keturkampę karūną, pagaminta iš keturių metalų lydinio. Savo imperiją jis padalijo į keturias dalis, armiją į keturis korpusus.

Važinėjo karieta į kurią buvo pakinkyti keturi arkliai. Arkliai simbolizavo keturis elementus - ugnį, orą, vandenį, žemę. Vilkėjo keturių spalvų drabužiais ir kalbėjo keturiomis kalbomis. Valgė jis keturis kartus per dieną. Valgė iš keturių patiekalų užsigerdavo keturių rūšių vynu. Karolis IV buvo vedęs keturis kartus ir turėjo keturis vaikus.

Jam mirštant prie jo lovos buvo keturi gydytojai ir keturi dvasininkai, iš kurių kiekvienas rašė vieną iš keturių testamentų  keturiom kalbom. Mirė jis 1378 metais lapkričio 29 dieną ketvirtą valandą.

Rodyk draugams

SAPNAS IR DIDELIS ATRADIMAS

Užeinu į knygyną ir matau ilgaplaukę šatenę, seksualiai apvalių formų, migdolinėmis akimis, natūraliai patraukli taip susidomėjusi varto sapnininką. Smiliumi ir nykščiu pasitrynė akis, pažnaibė tarpuakį, tarytum jai būtų pradėję skaudėti galvą. Mūsų akių žvilgsniai susitinka, o mintys susipina … Pajutau kad susijaudina mano vyriškoji dalis …

Atėjęs į namus galvojau apie tą sapnų knygą. Gyliau pamąstęs nutariau, kad visai pačių sapnų atmesti negalima. Sapnai yra “karališkas kelias į pasąmonę”. Sapnai kaip skaitoma bloga ir gera knyga. Klasikinės dramos kūriniai. Sapnuose sužinome ne vien apie besiartinančią ar gresiančią nelaimę, bet taip pat atrandame kūrybinį įkvėpimą.

Vaikystėje turėjau raudoną atvirukų dydžio “sapnų dėžutę”. Užrašydavau ant atviruko savo sapną ir dėdavau į “sapnų dėžutę”. Laikui bėgant dėžutė kažkur pasimetė laike … Gal būt dabar, tie sapnai kažkur klaidžioja pasiklydę begalinės erdvės gelmėse, gal visai šalia gyvena … ? Įdomu būtų atverti praeities paslaptingo pasaulio “sapnų dėžutę” …

Pamenu kaip mokiausi menų, tapytojas Antanas Martinaitis pasakojo: kaip sapno pagalba nutapė savo geriausią paveikslą. Elektros lemputės išradėjui T.Edisonui sapnas padėjo išrasti savo garsų įšradimą. Telefono išradėją, kurčnebylių mokyklos mokytoją Aleksandrą Grehamą Belą į atradimą pastūmėjo keistas sapnas. Jis susapnavo, kad vakare bevaikščiodamas rado ryšuliuką. Jį atrišęs labai išsigando, jame buvo … nupjauta žmogaus ausis … Susijaudino, bet sapną užmiršo. Po kurio laiko sapnas kelias naktis iš eilės pasikartojo. Taip Belui kilo mintis sukurti telefoną pagal žmogaus ausies pavyzdį. Toliau telefonas buvo tobulinamas, bet mintis pasiliko ta pati. Telefono išradėjas A.G.Belas niekuomet neskambino savo žmonai ir motinai. Abi jos buvo kurčios.

Tad gal kartais reikia atsižvelgti ir į sapnus ? Sapno tyrinėjimas yra labai geras savęs pažinimo būdas …

Rodyk draugams