NETURĖK BLOGŲ MINČIŲ, JOS VEIKIA TAVE IR APLINKINIUS …

Tvarkydamas savo namų archyvą užtikau vienuolio br. Roko jau išėjusi į anapilį   -  užrašus. Skaičiau ir pasinėriau į gyvenimiškas mintys. Atradau nemaža gerų minčių. Keletą pasidalinsiu su savo blog’o skaitytojais. Tikiuosi br. Rokas neužpyks ?

“Bendraudami su draugais, bendradarbiais ar mylimais žmonėmis  mes nujaučiame jų mintys, kaip ir jie nujaučia mūsų … Mūsų mintys užvaldo mus, bet veikia ir kitus. Jeigu tavo mintys švarios - atiduodi žmogui savo gerąją energiją, bet būna taip, kad dažnai apie kitus žmones prisigalvoji tokių dalykų … kokių niekad neišdrįstum pasakyti … Juodos mintys …  žmones veikia neigiamai …

Jeigu nori būti mylimas žmogus, apie kitus visada galvok gerai. Išmok mylėti žmones mintimis - tada bus gera tau ir kitiems. Kad niekas dienos negadintų, o nuotaika būtų puiki, turime savo mintys turėti švarias kuriuos sukurtų gerą energiją … ”

Tad gal pirma pagalvokime, o tik paskui atverkime minčių dureles

@@@

Sėkmės, saulėtos dienos, tikrų draugų  - meilės srityje , ir skanios rytinės kavos. Jeigu norėsite sužinoti  būsimos dienos nuotykius, tai kai išgersite kavą, greit apverskite puodelį ant lekštutės ir leiskite tirščiams nutekėti. Įsižiūrėkite į gautą piešinį … Tikrai bus gera nuotaika visai dienai …

Jauskities gerai, ir atrodykite gražiai … Nepergyvenkite , kad priaugote vieną kilogramą, o kitą dieną dar kitą  …

GERŲ ATOSTOGŲ IR GEROS NUOTAIKOS VISIEMS ! ! !  :)

Visada su jumis

- Gluosnis -

Rodyk draugams

DŽ. BONDŽOVANIS IR JO KRAUJUOJANČIOS STIGMOS

Vartau laiko pageltusius dienoraščio puslapius … Datos išsibarsčiusios tūno lapuose saugančios paslaptis …  Mintyse iš praeities iškyla malonūs  prisiminimai ir jaudulys …  Pamenu kai su vienuoliu br. Roku teko lankytis italo stigmatiko Dž. Bondžovanio susitikime. Po susitikimo užkulisyje, ir tiktai br. Roko dėka, apie 10 minučių apžiūrinėjome stigmas. Su šilta itališka  šypsena , Džordžas davė prisiliesti prie stigmų.  Šis žmogus paliko dvasinio tyrumo įspūdį. Tada nesuabejojau jo kraujuojančių stigmų - žaizdų atsiveriančių tose kūno vietose, kuriuose pagal bibliją buvo nukryžiuoto Kristaus žaizdos nuo erškėčių vainiko ir vinių, nors labai smalsiai stebėjau. Rankos, kojų pėdos turėjo kraujuojančias stigmas, ant kaktos kraujo dėmės su raudonu kryžiumi. Žaizdos atrodė siaubingai skausmingos. Kaip žmogus sukaustytas skausmų gali vaikščioti ir keliauti po pasaulį ?

Italijoj bažnyčia apie Bondžovanį nieko nekalba ir visai  nereaguoja į jo pasisakymus, bet dvasininkai mielai su juo bendrauja ir išklauso jį. Savo pasisakymuose jis kaltina bažnyčią, kad ji atmetė reinkarnaciją,  kad nėra paruošusi žmonių nematomajai mūsų gyvenimo pusei. Italijos kunigai neranda ryšio su nematomuoju pasauliu, nesupranta jo ženklų, nesa  pasirengę juos priimti ir aiškinti žmonėms.  Tai liudija ir paties Dž. Bondžovanio atvejis. Tokių žmonių su stigmomis pasaulyje yra apie trisdešimt.

Dž.Bondžovanio bendražygis ir draugas Oracio Valenti yra parašęs knygą apie Džordžo dvasinį gyvenimo kelią, kuris yra labai turtingas, prasmingas ir paslaptingas …

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 9

Šiandien kėliausi labai anksti. Ir buvau sužavėtas Dieviško grožio. Rytą, kai iš už kalnų išlindo užsimiegojusi saulė, atrodė, kad visa gamta apmirusi. Taip tik atrodo mums pribaltams, nepripratusiems prie  Tadžikijos klimato. Tadžikijos augmenijai reikia daug saulės, ir drėgmės. Augmenija nepakartojama : vietiniai sako, kad auga pas juos 500 rūšių augalų, pradedant subtropiniais, o baigiant šiaurės ar net arktiniais.

Visą dieną oras buvo prisipildęs kažkokių dulkių, net kvėpuoti buvo sunku, o dangus atrodė pilkai melsvas, o saulės diskas apskritas. Vietinis tadžikas vardu Isroildžonas* man paaiškino, kad iš Afganistano ateina ciklonas, kurį tadžikai piktai vadina “afganu” ir kuris pridaro daug bėdų žmonėms, jeigu jie nespėja užsidaryti ir užsidangstyti langų ir durų.

Miestai tarp kalnų. Žydintis ne tik įvairiaspalvėmis rožėmis, bet ir žmonių apdarų spalvingumu. Tadžikės mėgsta puoštis ryškiais rūbais. Geltonos, raudonos, žydros, žalios, juodos ir baltos puikiai derinasi prie skaistaus, balto jų veido, juodų akių ir juodų plaukų. Beveik kiekvieno namo kiemas puošiasi vynuogynais ir kitais vaismedžiais. Vynuogynai tarsi sudaro didžiules pavėsinės. Gražu - ne tas  žodis - nuostabu ! …

………………………………………………………………………………………………………………………………..

* Tadžikijoje prie vardų pridedama dalelytė džon, tai skamba labai maloniai “širdelė”, “mažiukas”, “mielas”.

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 8

Įmečiau į pečių malkų, katinas miauktelėjo … nuvariau katiną ir užėmiau jo vietą, ir ėmiau žiūrėti kaip ugnis lėtai dega, apglėbia malkas. Už sienos kažkas sugirgždėjo, namas prisipildė garsų, žingsnių … Sulaikydamas kvėpavimą ir į galvą lendančias mintys, mano visą kūną užvaldė baimė …  O jeigu tai vagys ? Ką aš darysiu ? Tiesa esu geras sportininkas. Esu stiprus … , bet koks iš manęs stipruolis …  O jeigu tikrai tai vagys ? Pamatau pasipūtusią plaukuotą katino uodegą. Gauruotas katinas užšoko ant kėdės ir garsiai sukniaukė …

Paėmiau katiną ir prisispaudžiau prie krūtinės. Dabar mes čia su tavimi dviese šeimininkaujame : tu saugosi mane, o aš tau nešiosiu pieną, dešrą, skaitysiu, piešiu, aš ir tave nupiešiu, ir gyvensime mudu puikiai … Katinas šiltas kamuoliukas murksi … - Mudu būsime vienas kitam geri draugai.  Niekada nesipyksime, per tavo gimimo dieną iš zoologijos sodo nupirksiu didelę baltą pelę.

Katinui patyko jis leidosi laikomas ant rankų. Man kilo mintis : kažin kokia yra katino siela ? Ar tai kaip visų žmonių ? Už lango liūdnai dūsavo klevas, mano baimė visiškai dingo … Su manimi mano draugas katinas. Už lango biro grybų lietus … … …

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO #7

Vaikštau po rudeninį parką. Stebiu, kai talentingas žemės tapytojas darbuojasi iš visos širdies. Puikuojasi medžiai, lenktyniauja spalvų gamomis. Rugsėjis eina į pabaigą. Pasigrožėjęs rudens margaspalvem išleistuvėm. Grįžtu į namus ir akis užkliuvo ant kompiuterinio stalo gulinčio seno pageltusiais lapais ir išblukusiu rašalu dienoraščio. Atsiverčiau pirmuosius įrašus. Rašalas išblukęs, bet viskas įskaitoma, rašysena - pažįstama - kruopšti ir aiški. Tai minčių nuotrupos, surašytos į kadaise buvusi išvaizdų bloknotą.

Verčiu lapus. Mirguliuoja žodžiai, sakiniai. “Šiandien man liūdna …  ” “Valio ! atostogos !”, “Įsimylėjau ! Kino aktorę. Žinau, kad praeis, bet kaip smagu …” “Motina susipyko su tėvų. Kaip nepakenčiu to ! …”  ” Kažkoks liūdesys apima mane, bet vaidinu linksmą, kaip norisi kaukti … ” “Aš laimingas, nes gyvenu …”

Man tos mintys dabar - svetimos … Ką įrašyti šiandien ?  “Mane įžeidė …” Ne, ne tai …  “Man liūdna …” Ne, man ne liūdna. Pikta ? Ir ne pikta. Paprasčiausiai … Nerandu žodžio …

Vėl vartau bloknotą : “Kad jūs žinotumėt, kiek aš daug myliu - žemę Lietuvą, visus žmones, gyvenimą … ” Įdomu, iš kokios knygos išskaičiau ?

Padedu bloknotą, įjungiu televizorių. Žinios. Diktorius abejingu veidu skaito paskutines naujienas šalyje ir pasaulyje. Vėl apie D. Kedį, N. Venckienę  dar ir A. Bružaitė įsimaišo savo angelišku veidu, seksualiausios Olialia pupytės, Jurijus Smoriginas ir 10 balų kruopų reklama …

Perjungiu kanalą, Korėja ginklais žvangina. Pamąstau, kiek yra sukaupta žemėje ginklų. Tikriausia pakaktų daugybę kartų sunaikinti viską … Bet jei žmonijos tikslas - susinaikinti, tai jis jau seniai galėjo būti pasiektas …

Išjungiu televizorių, duodu kalbančioms galvoms pailsėti, kad neperkaistų. Atsiverčiu dienoraštį ir skaitau : “PASAULIS IŠSIKRAUSTĖ IŠ PROTO ! … “

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO #6

Paskutiniu metu - niekaip negaliu pasirinkti, teisingos gyvenimo filosofijos. Pasimečiau sąvokose. Galvoju, kad turėtų įvykti kažkoks lūžis sąmonėje. Galvoju apie daugelį dalykų - prasmę, priežastis ir t. t. Vakar perskaičiau J.Miurdalio romaną  “Sunku būti jaunam “. Oj … Kiekvienas puslapis vertė abejoti arba savimi, arba tuo jaunu veikėju. Kaip tas herojus panašus į mane. Jaučiu, kad daug ką padaryčiau kaip jis. Bet … moralės normos ? Ar jos tik laikraščiams ir knygoms ? Ir galvosena to vyruko velniškai įdomi … Labai emocinga … Mėgstanti kraštutinumus. Neturinti vidurio. Arba - taip, arba …

Taip norėčiau pasidalinti nuomonėmis su draugu, bet iš anksto bijau frazių, pamokomo tono … Noriu būti lygus su lygiui. Pasidalinti nuomonę su žmogum, kurį taip pat kankintų abejonės. Kad galėčiau sužinoti kažką naujo, smingančio į širdį …

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 5

Šiandien užtikau seną nuotraukų albumą. Nežinau, kodėl tėvai jį taip gyliai paslėpė nuo mus vaikų akių … Išsitraukiu iš rašomojo stalo stalčiaus padidinamąjį stiklą. Nuotraukas išsidelioju ant stalo ir skaitau nuotraukų  “gyvenimo nuotrupas”. Labai tolimos praeities gyvenimo, kurį aš galiu tiktai įsivaizduoti, ir seną praeitį sudurstyti.

Įsižiūriu į nublukusęs  “sulaikytas gyvenimo akimirkas”.  Man tas gyvenimas nerealus, ieškantis savo  “taško” tarp fantastikos ir pasakos.

Už lango lietus, žvarbus vėjas, o nuotraukos šiltos. Vienišas beržas lauko gale šakos aplipusios ankstyvos žiemos sniegų, kitoje - pasviręs koplytstulpis, taip patraukia akį savita architektūrine forma, bei ornamentika, tokia malonia širdžiai ir akiai … Balta obelis, o po ją jauni, geros nuotaikos ir džiaugsmu švytintis veidai.  Taip ir norisi po tą obelimi atsisėsti ir kartu pasvajoti …

Gyvenimo nuotrupos … Kažin ar yra išlikęs tas beržas ? Tikriausiai jis jau išsikerojęs - senyvas beržas. O tą obelis ar dar žydi ?

Praeities liekanos … Nuotraukos, kaip ir žmonės turi savo likimus …

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 4

Prašau, nekaltink manęs, jei tau malonaus žodžio netariau … Aš mylių žmones ir gyvenimą … Visi žmonės - keleiviai : vieni drąsūs ir galingi, kiti bailūs ir temoka tik šliaužioti …  Aš noriu, kad visi būtų drąsūs. Nepyk, draugę, jei netariau tau meilaus žodžio … Aš jaučiu, kad tu mane myli, o aš savo meilę noriu paslėpti. Noriu mylėti, ir noriu, kad mylima apie tai nežinotų … Tebūnie mano meilė kaip tie tyrus rasos karoliai, kurie nuo saulės spindulių išsisklaido. Tegul jokios grandinės nevaržo kilniausių jausmų.  Geriau yra žiūrėti ir džiaugtis saulę, negu degti joje. Nepyk ir nekaltink už tai manęs … …

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 3

Liūdna , kai žmogus  per visą savo amžių klaidžioja betiksliais gyvenimo keliais ir nepajėgia susivokti pats savyje …  Bet liūdniausia , kai jis už Judos …  skatiką parduoda savo sąžinę, … nes tuo jis parsiduoda pats save,  nustodamas visos žmogiškosios vertės ir užslopindamas savyje paskutiniąją tiesos šviesos kibirkštėlę …

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO #2

Nežinau ar laiminga mano vaikystė … Mano vaikystė plačiomis kelnemis, ilgais plaukais ir velkasi iš paskos kaip nepakilęs aitvaras.

Oi, … tas šimtadienis ! … Tai linksmybės … Nežinau, kas sugalvojo tokį žaidimą. Berniukai nusimauna savo kostiumines kelnes, pakabina klasėje ant kėdžių ir išeina į kitą klasę. Aš atsisakiau tam žaidime dalyvauti … Mergaitės berniukų kelnes sukeičia vietomis, kitiems suriša kalaškas. Pasigirdus komandai, berniukai įbėga čiumpa savo kelnes, ir kas pirmas užsimauna, tas čempionas, tam prizas. Tikriausia bus įdomu, kodėl gi aš atsisakiau dalyvauti tose varžybose !  Spėliojant  smegenis išsinarins. Ir vis tiek neįspėsit …

Tiesiog negalėjau nusimauti kelnių visų akivaizdoje … Galima įsivaizduoti, kaip aš būčiau atrodęs, nusimovęs kelnes ir dar su kaklaraiščių ? Situacija aiški …

Rodyk draugams

Senesni įrašai »