BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

AŠ PRARADAU SAVO GYVENIMO DALĮ …

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Skubu namo senamiesčio gatve. Dangumi su padraikytais balkšvais debesimis praskrieja juodų varnų eskadrilė. Šaltukas spaudžia, kutena veidą, norisi kuo greičiau įlįsti į šiltą  namų erdvę.  Prie laikraščių kiosko manęs vos nepartrenkė išsišokusiais raudonais skruostikauliais - panašus į “stambią bulvę” vyriškis. Nežinau, kieno dėka mes susidūrėme, bet nuo smūgio nukentėjo vyriškis. Jam iš rankų iškrito krepšys , iš kurio, šokinėdami į visus kraštus ant šaligatvio pabiro obuoliai. Atsiprašęs pasilenkiau padėti, o jis, išpyškino man tiesiai į ausį “debilas”. Iš pradžių sumišau ir vos susitvardžiau nepasiuntęs jo po velnių. Pagalvojau, nėra ko erzinti bulių. Surinkę obuolius, mudu išsiskyrėme taikiai. Paėjęs keletą metrų radau pamestą užrašų knygelę aptrintu viršeliu.

* * *

Vakarę prie puodelio kavos, varčiau užrašų lapus kiek sutrikęs … Tai neužbaigtų apmąstymų puslapiai … Pasiklydusios mintys apie save ir gyvenimą, bet gyvenimas nesibaigia, kai tau trisdešimt penki … Tad pateikiu skaitytojams mintys iš rastų užrašų.

* * *

”Stebėtina, kaip greitai pamiršau Viką. Net apie sūnų Tadą beveik negalvoju. Kai susituokėme, buvau tikras, kad tai visam gyvenimui. Vika, pasirodė esanti man tolimas žmogus, bet man ji nepadarė nieko blogo. Aš niekada nejutau jai priešiškumo, ir vis dėlto ji man daugiau neegzistuoja. Man skaudu. Skaudu, kad išbraukęs ją iš gyvenimo, aš praradau ir tą savo gyvenimo dalį, kuri buvo nueita kartu. Kodėl, kas atrodė brangu, nebetenka jokios vertės ? Gal suveikia giminės pratęsimo mechanizmas ir atjungia protą ? Bet “tęsti giminę”  tiesiogine ir vulgaria prasme galime ir nepriklausomai nuo meilės.

Niekas man nepasakys, kaip susiklostys mano santykiai su Viką po metų. Aš bijau žvilgtelėti į ateitį. Ar mes turime slėptis nuo faktų   kaip stručiai ? Žmonės išstumia iš savo širdies vienas kitą ne todėl, kad nesutapo charakteriai. Kam veidmainiauti, verčiant kaltę neseniai mylėtam žmogui ? Neliko jokių pareigų, jokių sutarčių, tik jausmas, lyg grimsčiau į gelmę … “

Rodyk draugams

INDAS GAUBIAMAS TAMSIŲ PASLAPČIŲ … * 2

Žmonijos istorijoje gausu pavyzdžių apie keistus įvykius ir reiškinius, kurių priežastys - neigiamos energijos krūvį turintis daiktai. Apie tokius daiktus sako, kad jie yra prakeikti, apsėsti piktųjų dvasių … Labai suglumstam kai atsidūrem  su atsitiktinumų mistikos sutapimų.

Tapytojas, vitražistas, scenografas, religinio meno tyrinėtojas, Bažnytinio meno muziejaus įkūrėjas  Adolfas Valeška gyvendamas Indianoje - JAV sukaupė nemaža antikvarinių vertybių. Lietuvai atgavus nepriklausomybę grįžo į Lietuvą su savo darbais ir  labai retų ir vertingų antikvarinių daiktų kolekcija.  Dailininkas daug   antikvarinių daiktų  dovanojo muziejams, o didesnę dalį  paliko savo mylimam anūkui Erdvilai Valeškai. Anūkas nemaža vertybių yra pardavęs, nes reikėjo pinigų pragyvenimui …

Pamenu, sutinku vidurdienį Erdvilą skubantį  Laisvės alėja. Erdvilas ir sako, parduodąs XIII a. Čan dinastijos laikų įspūdingą žalvarinį apeiginį indą taurę - gerti vynui. Senelis pasakojo jam, kad indą  nupirkęs Havajuose iš labai sergančio ir nenorėjusio išsiskirti su savo daiktu seno japono. Japonas pardavęs indą už dviejų dienų mirė. Parduodamas indą japonas senelį du kartus griežtai perspėjo, kad jokiu būdu negalima parduoti pasipelnymo tikslais šiuo apeiginio indo. Indas gali būti tik perduodamas  iš kartos į kartą, arba dovanoti ir tik susirgus ar į didelę bėdą papuolus parduoti ir be jokio pelno. Erdvilas linkęs buvo viską žiūrėti pro pirštus tad indą atidavė į antikvariatą.

Po kiek laiko - parduotuvėje sutinku Erdvilo mama. Iš mamos išgirdau baisią žinią. Po dviejų dienų, kai buvo įstatytas antikvariate iš senelio paveldėtas indas, Erdvilas žuvo autoavarijoje. Kartu važiavęs antrosios žmonos sūnus buvo tik sužeistas.  Žūties dieną turistas iš Kinijos vaikščiodamas po  miestą ir užėjęs į antikvariatą susidomėjo indu. Prašė indo niekam neparduoti ir paliko rankpinigių - pusę kainos kainuojančio indo. Tačiau kinas taip ir nepasirodė. Savininkas kino visur ieškojo, gavęs iš viešbučio adresą bandė skambinti net į Kiniją, bet pirkėjas kaip dingo, taip dingo … tarsi mistikos rūke ištirpo …

Rodyk draugams

KALTA AFRIKIETIŠKA KAUKĖ … * 1

Kaukė - Indija Foto iš google

Kaukė - Indija Foto iš google

Mėgstu senienas, dažnai užsuku į antikvariatą. Tik dėl pirkinių reikia būti labai atsargiems. Kiekvienas daiktas skleidžia  teigiamą ir neigiamą energiją …

Mėgstu sekmadienį ryte pasivaikščioti po sendaikčių turgų - vadinama “Blusų turgumi”. Kartais susigundau ką nors nusipirkti. Tad  vaikščiodamas po “Blusų turgų” mano dėmesį patraukė įspūdinga tamsiai raudona, kvepiančio medžio kaukė. Tą kaukę pavadinčiau “Raudonosios mirties”, nes afrikiečiai raudonom spalvom dažo mirties kaukės, ir  man ji … padvelkė lediniu šalčiu, mirties nuojautos banga, ir nuo susijaudinimo išpylė šaltas prakaitas …

Blogo skaitytojams noriu papasakoti istoriją, nes po tiek metų vis dar, man ji  guli praėjusių laikų prisiminimų skrynioje … Kiekviena šeima turi savo paslapčių. Vienos yra džiaugsmingos arba tiesiog keistos. Ši Istorija bus kiek  neįprasta, paslaptinga, bet būtent tai … įvyko ir palietė mano šeimą …

Lankydamasis Varšuvoje iš antikvariato buvau įsigijęs man patikusia afrikietišką kaukę, kuria norėjau padovanoti tetai dailininkei.

Ji savo kolekcijoje turėjo sukaupusi nemažai įvairių istorinių etnografinių iš tošies, bambuko, lapų,  avies kailio, išdrožtų iš medžio įspūdingų indo - budistinių raštų išmargintų kaukių …  Mano įsigyta antikvarinė vertybė  draugams labai  patiko. Gyrė, nes ji skleidė kažkokią ypatingą nuotaiką …

Vieną dieną žmona namuose liko viena su sūnumi. Kad galėtų nudirbti visus darbus, o sūnus būtų ramus, žmona davė sūnui pažaisti afrikietišką kaukę. Sūnus žaidė, žmona buvo patenkinta, kad ramiai gali dirbti savo darbūs, bet kažkaip nerimavo, kodėl tylu kambaryje … Įėjusi į kambarį randa sūnų užsidėjusi afrikietišką kaukę ir apalpusi … Aišku žmona panikoje kviečia greitąją. Kaip visada medikai nieko neranda … Laikui bėgant  mes pamiršome apie tą įvykį. Po kokių trijų mėnesių, gana velokaj grįžome iš draugo gimimo dienos. Sūnus kaip visada neina miegoti, kad greičiau užmigtų, žmona ir vėl davė afrikietišką kaukę. Po kokiu 10-15 minučių sūnus pasidarė neramus, visas kūnas dreba, balsas trukčioja, pradėjo vemti. Buvome įsitikinę, kad dėl visko yra kalta afrikietiška kaukė. Jei kaukė prakalbėtų atskleistų ne vieną paslaptį, kas jos viduje priglausta …

Žmonai  bioenergetikas patarė  kaukės niekam neduoti, nedovanoti, o geriausia būtų ją sudeginti. Kai kaukė degė ji skleidė savotiškus garsus, net mamos katinas pasislėpė už senovinio pianinu ir nedrįso iškišti galvos. Sako, katinai labai jaučia skleidžiama neigiamą energiją.

Dar iš mokslo laikų, kai mokiausi dailės, žinojau, kad Afrikoje - kaukės turi ypatingą reikšmę - jos garbinamos. Žmonės joms atnašauja aukas. Žmogus, šokantis su kauke tuo metu praranda savo žmogiškumą ir tampa dvasia. Afrikietiškos kaukės daugiausia susijusios su kulto apeigomis.  Gali būti apeiginiu metu perduotas žmonos ar vyro kerštas, pyktis, nes tikima, kad žmonės prieš gimdami susituokia su dvasia, kuri gali pavydėti žemiškajai varžovei ar varžovui …

bus daugiau

Rodyk draugams

BUKAGALVIŠKAS, BET SU ŠVENTU PAPRASTUMU …

Prisikėlimo kryžius - nuotrauka iš google

Prisikėlimo kryžius - nuotrauka iš google

Antradienį mane iš miego pažadino telefono skambutis … Išlipau pusnuogis dar užsimiegojęs iš šilto patalo, nesuprasdamas kas vyksta … Skambino mokslo draugas. Nežinau iš kur gavo telefono numerį …  Aurimas pranešė liūdną žinią, kad į amžinybę išėjo mokslo studijų draugas …

* * *

Rytę išsiruošiau į kelionę. Važiuoti nutariau autobusu. Rytas buvo gražus. Tirštas rūkas  lėtai kylo.Tokį rytą pati šviesos prigimtis atrodo paslaptinga ir tartum naujai atrasta. Pavieniai medžiai vis labiau ryškėjo rūke …

Autobuse važiavo dvylika žmonių.  Mano kelionės draugas, taip jį pavadinkime, buvo stambaus sudėjimo, apvaliu veidu, man priminė kukulį, kuriuos kartą per savaitę verdu mamai. Jis sėdėjo įtraukęs į striukę jau gerokai žilstelėjusią barzdą, kakta  išvagota tiesių ir gilių raukšlių,  kuokštas plaukų prilipusiu ant galvos atrodė tarsi šlapi jūros dumbliai, akys šaltos, blyškios kaip Baltijos jūra, keistai išsišiepęs ir veido išraiška teikė jam teatrališkumo, ir vis  žvalgėsi per autobuso langą lyg kažko laukdamas … Žiūrėjau  ir tyrinėjau jį. Vyras niekaip negalėjo susitvarkyti su savo mažu paketu,  kuri laikė ant keliu, su dideliu nudriskusiu lietsargiu, kuris jam vis krito ir krito iš rankų. Pagalvojau tikras iš žemės iškastas kurmis. Man į jį bežiūrint  sukėlė gailestį ir juoką …  Po kiek laiko, mano naujasis pakeleivis droviai prisistatė esąs stačiatikių kunigas Timotiejus. Mane maloniai nustebino jo nepaprastas atvirumas. Nepaisant mūsų religinių skirtumų, mes greitai suradome bendrą kalbą …  Jis man vis aiškino, kad turįs būti atsargus, nes “IKI” maišelyje vežasi daiktą “sidabrinį kryžių su mėlynais akmenėliais”, didelės vertės relikviją. Pagalvojau, koks tu esi  bukagalvis, bet su nuostabiu šventu paprastumu … Tai mane prajuokino ir kartu sukėlė daugybe minčių … Juk manęs pakeleivis ir pašnekovas visai nepažįsta, ir jis  nežinąs  su kuo važiuoja, ir kokios mano mintys , o jis … atskleidė, galima sakyti - didelę paslaptį …

Timotiejus išlipo iš autobuso   su savo paslaptingu nutrintu “IKI” maišeliu,  bet greit po minutes sugrįžo pasiimti savo nudriskusio užmiršto lietsargio …

Per nešvarų autobuso langą įdėmiai stebėjau Timotiejų. Jis rankoje komiškai spaudė lietsargį ir aptrintą “IKI” maišelį su jo  paslaptimi … Kai jis dingo iš akių, leidau savo mintims truputėlį paklajoti … Mano minčių gardelis buvo pilnas netikėčiausių minčių, švysčiojančių taip greitai, kad nespėjau jų suvokti …  Prieš akys iškilo Timotiejus  su savo  paprastumu , kuri galima lengvai apmauti kaip kokią kvailą avelę. Įsivaizdavau tą kryžių kuriuo  nesu matęs, deimantų miškus, kurių medžių lapai iš briliantų, o mėnulis mėlynas kaip didžiulis mėlynas safyras … O  autobusas taškydamas balas rėdėjo toliau …

* * *

Mielas Timotiejau,

ačiū už plaleistą laiką …  linkiu tau ir tavo parapijiečiams sveikatos ir Dieviškos palaimos  :)

Rodyk draugams

AR NEŠTUKĖ GALI BŪTI ŽAVINGA IR S E K S U A L I … ?

Vakar buvau pas stomatologą. Nemėgstu lankytis pas juos, vis verkiančius ir žiūrinčius į kliento kišenę …  Kai prieš metus buvau pas stomatologę, ji  su šypsena nulupo nuo manęs 380 litų. Sakykim dar nedaug …

Visada kai atsiduriu prie stomatologo kabineto durų,  man suveikia tas kabineto kvapas , o įėjus į kabinetą, gydytojo veidmainiškumas  …  Jeigu kabinetas būtų pirmame pastato aukšte, ko gero išdrįsčiau “išlipti pro langą …” Tad sėdžiu ir laukiu  …  Vartau  žurnalą  ” Žmonės ” kurio organiškai nemėgstu …  Prieš mane labai  simpatiška moteris. Juodu stilingu kostiumėliu. Iškart priminė man  žmoną, nes ji daugiausia dėvėdavo juodus klasikinius drabužius …

Moteris buvo neštukė, bet taip sugebanti išlaikyti moterišką gyvybingumą, neštukės žavesį ir atrodanti labai seksuali, ir dar … labai iškalbi. Neištvėrusi tylos, pradėjo pasakoti savo gyvenimo istorijas … kurios buvusios - pikantiškos … Neštukė, mane pakerėjo, savo manieromis, kurios buvo tikros natūralios, ne suvaidintos, o svarbiausia, švytinti šypsena ir skvarbus žvilgsnis, gyvos degančios akys … Niekad nepatiko  moterys su “nekaltumo ir nuodėmės dėme”. Su angelišku balsu ir žvilgsniu, paslėptu savyje pykčio raktu …

Neštukė po kurio laiko išpyškino apie savo senelio dantys, kurio buvo balti, sveiki ir gražūs, o priežastys, maistas, oras ir gyvenimas be tabako dūmų. Tik su kaulais  kažkaip būdavo riesta, labai jau lūždavo rankos, kojos.

Vienas žydas - gydytojas buvo jam pataręs, paimti caro laikų  monetą - varioką, susmulkinti užpilti krūminės ir ištrinti lūžusį kaulą. Ką manote ? Pagijo ir senelis, išgyveno iki 90-ties ir išėjo pas “poną Dievą su visais savo dantimis”.

* * * * * *

Sako : nebūna stebuklų …  Stebuklai vaikšto šalia mūsų … !  Nepatingėkime atsimerkti … :)

Rodyk draugams

BARZDOTAS DVIVEIDIS MILŽINAS IŠ NEGYVĖLIŲ LAIVO

Pabudau nuo tvinksėjimo smilkiniuose. Sapnavau tą nepažįstamą įdegusį vyriškį, kuri vakar mačiau kai buvau užsukęs į masažo kabinetą. Iki šiolei jis man stovi akyse tvarkingai nukirptais tamsiais plaukais, raumeningomis įdegusiomis rankomis,  stilingom trumpikėm gulinti ant kušetes plačiai išskėstomis kojomis. Jo gyvybinga jaudinanti išvaizda papildė  masažo kabinetą.

Ant vyriškio įdegusio kūno, raudonais dažais, atrodančiais lyg kraujas, buvo ištatuiruotas įspūdingas piešinys apsuptas įvairiais ženklais, kai kurie panašūs į astrologinius simbolius.    Žiūrėjau tylėdamas netekęs žado, apmąstydamas ką išvydęs. Atsipeikėjau, bet vis tiek jaučiau nerimastingą drebulį ir bandžiau nuvyti nemalonų jausmą. Jaučiau  kaip mano mintys skverbėsi į to vyro kūną.

Prieš mane  iškilo barzdotas dviveidis milžinas tarsi iš negyvėlių laivo … Abiejose siaubingai pravertuose burnose dantimis laikė įsikandęs po žmogų ir pašėlusiai purtė galvą, drabstydamas mėsos atplaišomis ir krauju. Man atrodė, kad tos visos tatuiruotes tuoj pakils stačiai nuo  kušetes ir puls mane, nors kūnas tebebuvo suglebęs ir laukė švelnaus moteriško prisilietimo …

Sunku suvokti, ką žmonės kartais nori pasakyti tatuiruotėmis, kurias turi ant savo galvos kaklo, krūtines, pečių, blauzdų, kojų pirštų galų ir net gi prie savo intymių geismų vietelių …

Ar Jūs žavi, stebina, įkvepia, atstumia Žmogus, kurio visas kūnas nuo galvos iki kojų - beprotiškai, šokiruojančiai ištatuiruotas ?

Rodyk draugams