BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

KOKS TU PUIKUS GYVENIME ! … :)

Plačiai atverkime langus ir įleiskim klegesį vaikų. Tegul lengvas rudeninis vėjas ir saulės šviesos spinduliai nuskaidrins mūsų būstą. Įkvėpkime  šviežio, tyro kvepiančiu rudeniu oro. Ruduo - pats  spalvingiausias metų laikas ! Nieko nėra gražesnio, kai saulės nutvieksti gintariniai klevų lapai, tyliai skriejantys nešami rudeniško vėjo sūkurio …  O spalvotas šokis -  širdžiai mielą muziką …  Tačiau šiemet ruduo nedrąsiai bando praverti duris ir parodyti savo spalvų žavesį visu grožiu …  Nusišypsokime:) ir tie kurie visada vaikšto susiraukę, pykti ant viso pasaulio sukandę dantis, ištarkime : “Koks tu puikus gyvenime !” … :)

Atverkime vienas kitam akis ir ausis - matykime ir girdėkime vienas kitą.  Atverkime vienas kitam širdys - jauskime vienas kitą  …  Savo šilumą ir energiją papildykime begalinį visatos dosnumą, kuriuo kasdien naudojamės.

Būkime laimingi ir besišypsantis :) , ryžtingi, mylintis ir mylimi  … džiaugiantis gyvenimu  ;-)

Rodyk draugams

KEISKIM LIETUVIŠKĄJĮ MENTALITETĄ

Džiugu, kai pamatai kaip keičiasi tavo gimtasis miestas. Atjaunėjo seni namai, senos vaikystės gatvės. Kiek atidaryta naujų ištaigingų parduotuvių … Geriau tvarkomi gimtinės keliai. Miestai vis labiau panašėja į vakarietiškus, lentynos lūžta nuo prekių.

Bet pripažinkime, Lietuvoje yra dalykų, kurie gali išmušti iš vėžių kiekvieną iš mūsų … Vizgi dar esame niūrus, nežinia ko norintis, nepatenkinti žmonės …   Tiesiog įprasta skųstis pačiais paprasčiausiais dalykais. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų žmonių sąmonė dar nespėjo pasivyti visų pokyčių. Akivaizdu, kad žmonių mentalitetas po įstojimo i ES  yra mažai pasikeitęs.

Norint turėti sveiką visuomenę ir gyventi dar geriau, keiskim savo mąstymą …

Rodyk draugams

MOTERYS IŠ KARTO ŽINO, KO JOMS REIKIA …

Šiandien užeinu į “AKROPOLĮ” ir atkreipiu dėmesį į barzdotą, tvarkingą bei stilingą vyrą, kuris taip ilgai rinkosi vieną iš dviejų kaklaraiščių. Pagalvojau, mums vyrams būdingas neryžtingumas …

Moterys - priešingai, iš karto žino, ko joms reikia. Nusiperka … ir jau kitą dieną neša į parduotuvę pakeisti …

Rodyk draugams

KAIP PASIELGTUM SKĘSTANČIAME LAIVE ? ! …

Klastingai bangai apvertus prabangų kruizinį laivą Atlanto vandenyne, nedidelė išgyvenusiųjų grupelė ištikima “homo homini lupus est”, kad žmogus žmogui - vilkas …  Retas kas esa plaukęs kruiziniu laivu, bet vizgi įsivaizduokim tokia versiją : viskas tviska prabanga, visi laimingi, džiaugiasi gyvenimu, draugai nauji, linksmi protingi žmonės, naujos pažintys, gražios kelionės akimirkos …

Katastrofos akimirka : kai išsitrina įprasto gyvenimo normos, labai greitai atsiskleidžia žmonės. Sprendimai gyventi ar mirti priimami per sekundę. Pamatęs žmonių elgesį ekstremaliose situacijose supranti, kokie jie … Žmogaus baimė - pabrėžiama bejėgiškumu …

Net jeigu niekada nekeltume kojos į laivą, panašios katastrofos gali įvykti ir surasti mus bet kur …

Tad kaip pasielgtumėt Jūs skęstančiame laive ? …

Rodyk draugams

VAIKAI ATĖMĖ IŠ SENELIŲ TEISĘ MYLUOTI ANŪKUS SAVO KALBA

Po mano blog’e publikacijos “Pritartumėt santuokai su kitos rasės atstovais ?” taip jau sutapo, kad darbovietėje pratęsėm šia temą. Pasirodo, kad turiu darbuotojų kolegų, kurių vaikai yra sukūrę šeimyninę laimę - užsieniečių glėbyje.

Jolita papasakojo kaip jį išsiruošusi į Airiją pas gyvenančia dukrą, bet nuvažiavusi supratusi, kad neturi ką veikti toje Airijoje, negalinti susikalbėti nei su žentų, nei su anūkę.  Kalbėjusi lietuviškai tik su kate Nensi ir akvariume plaukiojančiom auksinėm žuvytėm. Kai prie pietų stalo iš žento išgirdusi, kad jo vaikai neturės pagoniškų vardų, niekada nekalbės lietuviškai. Tiesiog pasidarė graudu ir prie stalo apsiverkė …

Dijana, dukrą į saulėtą Ispaniją išlydėjo prieš septynis metus. Galvojom, tegul dukra pakeliauja po platųjį pasaulį, užsidirbs ir grįš į gimtus namus. Bet pamilo ispaną ir ištekėjo už jo. Pradžioje labai džiaugiamės tokia  dukros sėkme, rodėm  nuotraukas draugams, kaimynams.  Po metų susilaukė dukrelės Karmen ir grįžti gimtinėn nepanoro … Su vyrų pavasarį buvom aplankyti ir negalėjome susikalbėti su anūke. Pasijutome tokie svetimi, niekam nereikalingi …

Labiausiai visus nustebino Aušra, kuri savo puseserę į Didžiąją Britaniją išlydėjo prieš dešimt metų. Raminta dirbdama Londone susižavėjo juodaodžiu. Po metų gimė dukra, dar po metų  jiems gimė sūnus. Ramintos mama mylinti savo anūkę ir anūką. Anūkė graži linksma, garbiniuotais plaukais, anūkas irgi gražus kaip pieniško šokolado plytelė … bet susikalbėti nelabai galinti ir anūkė nelabai mylinti senelę. Tiesiog atvirai sako : “Tu esi mums svetima … “. Be to juodaodis jau turi keturis vaikus prieš tai buvusios žmonos. Su pirmąją žmona taip pat palaiko gerus santykius.

Pasiklausęs šių pasakojimų pastebėjau, kad juos visus slegia tai, kad jie su savo vaikaičiais niekada nebus artimi, kokie buvo su savo seneliais. Niekada negalės pasekti savo anūkams tu gražių lietuviškų pasakų : apie baltas apšerkšnijusias žiemas, apie našlaitėlę Sigutę, apie Eglę žalčių karalienę … ar padainuoti tų dainų kurias girdėjo vaikystėje dainuojant savo senelių … Bendravimas su mylimais anūkais apsiribos buitiniu pašnekesiu apie žaislus, valgį, orą …

Didžiausias skaudulys, kad jų dukros, santuokoje su užsieniečiais, SPECELIAI NEMOKO SAVO VAIKŲ protevių kalbos, kad keista šneka neišduotų gimusių vaikaičių esant EMIGRANTŲ VAIKAIS.

*

Ačiū visiems pašnekovams už atvertus širdies vartelius.

Rodyk draugams

KAM JAV GYVENTI - GERA ? …

Saulėta ir nežmoniškai karšta popiete prisėdau Laisvės alėjoje po šimtamečių liepų skliautu ir skaitinėju miesto laikraštį. Prisėda pagyvenęs vyriškis, rankoje naujausia rašytojos ir dailininkės - labai savito braižo Jolitos Skablauskaitės knyga  “Sado sindromas”.  “Ar negalėtumėt man pagelbėti - pamiršau viešbutyje akinius”.  Taip užsimezgė nauja  pažintis.

Iškart kalba pakrypo apie knygą. Gerai, kad buvau skaitęs tą knygą. Šnekamės aptarinėjam apie paslaptingą žmogaus prigimtį, apie antgamtinį galių ryšį, žmogaus ištvirkimą … Nukrypstam į autorės spalvingą asmenybę …

Taip besėdint ir aptarinėjant knygą pro mus prabėga du palaidi be šeimininko neaiškios veislės šunys. Ir netikėtai pokalbis nukrypo apie gyvūnus. Pašnekovas pradėjo pasakoti, kad JAV šunys labai mylimi. Toks Kerkas Nurokas iš Niujorko su šunimis nesiskiria.Apvažinėjo visą Ameriką ir net koncertavo  “Karnegi hol”. Tai didelį prestižą turinti JAV koncertų salių. Nurokas ne dresuotojas , o pianistas, ir su šunimis taip susigiedojo, jog net surengė koncertą : atliko “sonatą fortepijonui ir šuniui”. Kaip vėliau paaiškėjo naujasis pažįstamas dirbo “Karnnegi hol” ir teko pačiam regėti tą šunų spektaklį. Nurokas skambino labai paprasta ir kartu graudingą pjesę. Pirmas į sceną išbėga foksterjeras, ir žiūrovai jį pasveikina plojimų audra. Foksterjeras ima staugti, iš pradžių tyliai, po to įgauna pasitikėjimą. Prie jo prisideda laika, ir jiedu sudaro puikų duetą. Po minutės į bendrą chorą įsijunge nenusakomos veislės, tačiau balsingas šuo. Didingame finale staugę visi - pianistas, šunys ir jų savininkai.

Koncertui pasibaigus į sceną skrieja gėlės. Publika ploja katučių. Žiūrovai, tai pašoka iš savo vietų, kiti staugę užvertę galvas … Iš tikrųjų kartais šunims pavydėtinai sekasi Amerikoje. Jie koncertuoja, apie juos rašo laikraščiai, juos apgina prityrę advokatai, jie turi teises …

Naujasis pašnekovas papasakojo dar vieną istoriją. Kai kartą vienas šuo pastipo iš bado dėl šeimininko kaltės, nes jis išvyko į karinius apmokymus ir užmiršo šuniui palikti užtektinai maisto. Tai tą vėplą teismo nuosprendžiu įgrūdo už grotų 90 parų ir dar paskyrė 200 dolerių baudą. Kad kitą kartą žinotų ! …

Rodyk draugams

AR TIKIME LIKIMU ? ! …

Kažkodėl nesinori tikėti, kad yra kažkokia paslaptinga jėga, kuri glūdi pasislėpusi už žvaigždžių skliauto, tykoja žmonių ir lemia jų pražūtį.

Mes linkę manyti, kad mūsų likimas esa užprogramuotas. Manau, kad visata - abejinga žmonių poelgiams, kad kiekvienas mūsų gali pats tvarkyti savo likimą … O visgi … kartais būna toks keistas aplinkybių sutapimas, taip susipina įvykiai, kad kažkokia jėga veikia mus nuostabiai tiksliai … kada aplinkybių sutapimas veda į katastrofą taip nenumaldomai, kad nejučiom klausi savęs, ar visa tai - tik atsitiktinumas ? … Ir visgi … atsitiktinumų jėga kartais stebina net pačius didžiausius skeptikus …

Gal palikime tą likimą, tegul mūsų likimas rituliojasi taip, kaip jam skirta … be mūsų pastangų. Tad kad ir kas atsitiktų, tegul atsitinka į gerą …

Rodyk draugams

ŽMOGUS - SAULĖS IR ŽEMĖS KŪRINYS …

Pasekim savo minčių eigą. Aš ir pasaulis, žmonija ir aš … Kažkas mirė - bet aš dar ne, kažkas sensta, bet manęs tai neliečia, kažkur reikalingos mano stiprios rankos, bet man nesinori ten … Nes svarbiausia - tai aš, mano gerovė, mano laimė … Ir šitaip viskas ratu, ratu aplink save … Taip kaip ir Žemė, iš kurios esame kilę …

Tai natūralu ir suprantama. Kas daugiau manim pasirūpins, jeigu ne aš pats ? Rūpindamasis savimi, aš ir kitiems pasitarnauju.  Jei būsiu sveikas, visiems bus malonu, niekam nebūsiu našta. Įsivaizduoju, kad jūs blogo skaitytojai jau imate įžiūrėti egoizmą …

Žemę, mūsų planeta. Ji ne tik sukasi aplink savo ašį, bet ir skrieja milžinišku greičiu pirmyn, aplink šviesos, šilumos ir visokios gyvybės šaltinį saulę ir dar kartu su saule tolyn - bekraštėmis erdvėmis.  Kad taip Žmogus, saulės ir žemės kūrinys, visuomet galėtų nenuilstamai veržtis pirmyn, nenustodamas ir niekados nenuvargdamas !

Gal imkime ir išbraukime iš savo sąmonės ne visas, bet tik pusę minčių apie save. Tas, kurios tave labiausiai suraišiojo, apnarpliojo ir lyg žuvį tinkle ištraukė iš gaivios gelmės į lėkštą ir saulėtą krantą. Pamatysim, kaip pasidarys lengva, erdvu, kiek atsiras laiko ir galimybių būti tikru, pilnaverčiu ŽMOGUM !

Pabandykime - tai visai nesunku.

Rodyk draugams

SLAPTOS MINTYS …

Ar kada susimąstėt, kiek gyvenime padarote klaidų ? Kodėl nuosavos klaidos neatrodo tokios smerktinos, kaip svetimos ? Kodėl sau atleidžiame tai, ko nelinkę atleisti kitiems ? Stengiamės negalvoti apie savo trūkumus, o jei jau tenka tai daryti, lengvai juos pateisiname. Tikriausia, taip ir turi būti : juk trūkumai - mūsų charakterio dalis.   Didieji žmonės taip pat buvo silpni ir smulkmeniški, nesąžiningi ir garbėtroškos. Mūsų numylėtiniai garsūs žinomi … taip pat turi daugybe nuodėmių. Nematau didelio skirtumo tarp paprastų ir garsių. Visi - didingo ir smulkaus, dorybių ir ydų, taurumo ir menkystės mišinys …

Turbūt retas iš mūsų sutiktų, kad jo mintys būtų užrašytos. Mes sudegtume iš giedos ! Negi galėjom būti tokie niekšiški, pikti, smulkmeniški, veidmainiai, garbėtroškos ! Mūsų mintis - tai mūsų pačiu dalis. Pamirštame, kokios šlykščios mintys kartais šauna į galvą.  Piktinamės, kai tokias mintis pareiškia kiti.

Tokios slaptos mintys būdingos visiems, mes turime būti pakantesni ir sau, ir kitiems. Ne kartą žiūrėdamas TV, kaip šventeiviškai skaito moralus teisėjas ar prokuroras, kyla klausymas, negi jis pamiršo savo žmogiškąją prigimtį. Ir man kyla noras ant jo didenybės stalo šalia gėlių puokštės padėti tualėtinio popieriaus skiautę. Gal tas popierėlis primintų, kad jis toks pats žmogus, kaip ir visi kiti.

Rodyk draugams

MANO JAUSMŲ, BEI MINČIŲ SKAITYTOJAJ …

Sveiki,

visi mano jausmų, bei minčių BLOG’as GLUOSNIS skaitytojai !

Sveikinu visus su ateinančiais Naujais Metais.Tegul Naujaisiais viskas išsipildo, svajonės senos, norai pamiršti …  Lai metai būna šie  l a i m i n g i  ir nuotaikos geros pilni …

Lietuva tai nevienas miestas, miestelis … Šimtai miestų, miestelių - šimtai rašančių … O rašantieji savo BLOGĄ , mano įsitikinimų visi gerų norų pilni ! …  Dauguma BLOGERIŲ nori būti žymiais poetais, rašytojais. Priežodis sako : ” Netikęs kareivis, kuris nenori būti generolu.”  Galima pasakyti :  ” Netikęs komp. klaviatūros kankintojas, kuris nenori žymių poetų … išaugti.

Taip, mes visi BLOGERIAI  - daugiau ar mažiau poetai ir rašytojai … Vien tik dėl to, kad skaitome ir sugebame kitų kūriniais gėrėtis, o gal būt ir gyventi jų mintimis, mokame ir galime išreikšti savo sielos išgyvenimus ir  pasidalinti  jais su visais BLOG’as skaitytojais.

Ačiū, tiems Blogo skaitytojams, kurie skaito mano BLOG’as  ” LAZURITAS “  ir tiems kurie nepatingi parašyti komentarą. Dėkingas esu skaitytojams FORTUNAI, VenusOfAir , gintwryte, bernadetai, Vojtek, bellatix2009, iš Lenkijos; kurių komentarai yra nuoširdūs ir gyvenimiški …  Savaime yra netgi kūrybiškai meniškai vertingi .

Baigdamas dar kartą noriu visus BLOGERIUS pasveikinti su artėjančiais Naujais Metais .

Linkiu kuo daugiau juoktis , kadangi juokas yra pažangos variklis, optimizmo ir sveikatos rodiklis. Žmogaus gyvenimo vidutinės trukmės ilgintojas …

Taigi,  Blog’es skaitytojai su  N A U J A I S !  Pasijuokime iš  v i s k o  , kas blogai …

Naujų minčių, naujų jėgų ateinančiais …

Su Naujaisiais    2 0 1 0    Metais !

Rodyk draugams

Senesni įrašai »