DRAUGYSTĖ - NE DOVANA …

Šeštadienio rytą gerdamas rytinę kavą mano akys užkliuvo ant palangės iš kažkur atsiradusio seno laikraščio skiautelės, kurioje didelėmis raidėmis buvo išspausdintos  ANTUANO de SENT EGZIUPERI mintys apie draugystę : tavo draugas tas, su kuriuo tave sieja ne kalba, bet bendras darbas ir bendri siekimai, žmogaus vidus : tavo draugas tas, kuriuo tu pasitiki ir jauti, kad tai tavo parama, tavo antras aš; tavo draugas tas, nuo kurio neatskiria tavęs nei erdvė nei laikas …

Gal nuo juodos tirštos kavos mano galvoje apsilankė  daugybė minčių apie draugystę. Jei kas paklaustų : “ar turi tikrų draugų ?” Nelengva būtų atsakyti į klausymą. Ne visi mes jų turime. Ne visi žino, kas - tikrasis draugas. Kartais jo net nepastebėjai, o kartais netgi neapkentei, tačiau vėliau pamatai, kad tas Žmogus buvo ir yra tikrasis draugas.

Draugystė nepakenčia išnaudojimo. Įsigyti tikrą draugą nėra paprasta ir lengva. Reikia dėti daug pastangų, ilgai kovoti, ne kartą net nusivilti, kol subręsta ir išauga tikroji draugystė, suteikianti žmogui didžiulę laimę ir tvirtus sparnus.  Tikriausiai daugelis Blogo skaitytojų tvirtintų, kad turi tikrą draugą, tačiau prisipažintų, kad apskritai, jų draugystė nėra visiškai tobula. Tvirtą, tobulą draugystę gali sukurti tik stiprios valios žmonės, savyje nugalėję bet kokį egoizmą išpuikimą, savanaudiškumą. Laikas yra geriausias tvirtos draugystės vertintojas.

Tad draugystei duokime draugystę, taurią, tikrą ir šviesia.

Rodyk draugams