LAIKAS … Kas tu toks esi? Tu egzistuoji tik tiek, kiek mes žmogiškosios esybės, esame nelaimingos! Laimėje nėra laiko! Tada mūsų sąmonė tampa nejudri ir įsivaizdavimas apie laiką išnyksta … Tik kai laimė praeina, mes staiga suvokiame, kad kol mūsų sąmonė ilsėjosi už laiko ribų, amžinajame  “dabar”,  laikas ėjo į priekį. Laikas  prasideda tada, kai mes atsiskiriame nuo  laimės, kitaip tariant,  “išeiname iš rojaus”.  Bet  nelaimė taip pat nežino laiko. Kuo  nelaimingesni mes jaučiamės, tuo lėčiau slenka laikas. Minutė gali tapti valandomis. Ypač gilaus nusivylimo momentais, kai kančia tampa nebepakeliama, akimirka gali pavirsti begalybe.  Tada laikas sustoja!