BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2017, Vasaris

POETIŠKAS TURI BŪTI MŪSŲ GYVENIMAS …

Mandala

Mandala

Kai vaikščioju gatvėmis ar po parduotuves, kai važiuoju automobiliu, troleibusu, mikruške  visur matau papilkėjusius, liūdnus, uždarus, neramius veidus … Tai ne per gražiausias spektaklis ! … Tikriausiai taip pasakytų  Jonas Jurašas …  Jei nėra jokios priežasties būti liūdnam ar nelaimingam , mane tokia aplinka visad veikia nemaloniai … Į namus tokie žmones grįžta paniurę  … ir tą  nuotaiką visada persiduoda šeimai. Šitokį apverktiną gyvenimą žmonės kuria ir perteikia vieni kitiems . Kodėl žmonės nesistengia rodyti atvirą , :) besišypsantį savo šviesų gyvenimą .

Žmonės, mes nemokame  gyventi …  žavėtis vieni kitu … Tikroji meilės poezija yra vidinio gyvenimo bruožas. Visi mes mėgstame meną, muziką, šokį, kitas meno rūšis,  tad papuoškime savo vidinį gyvenimą spalvomis, ritmais, melodijomis !

Nepalikime poezijos vien ją kuriantiems poetams … Poetiškas privalo būti pats mūsų  gyvenimas …

Turime išmokti  kurti ir skleisti aplink save poeziją,  būti šiltiems, išraiškingiems , šviesiems  !

Sėkmės jums visiems ir geros dienos :)

* * *

Rodyk draugams

VASARIO 16-TOJI VIENA - STIPRI ŠEIMA

Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinis

Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinis

Mes visi nuo mažo iki žilo senelio savo širdyje nešiojamės Tėvynę - Lietuvą. Vasario 16 - toji, tai diena simbolizuojanti stiprybę, dvasią, viltį, ir pagarbą tautos istorijai.

Su Lietuvos nepriklausomybės diena pasveikinkite savo kaimyną, draugą, sutiktą praeivį, o nepažįstamajam atvira širdimi padovanokite :) Šypsena tetrunka akimirką, o atmintyje išlieka visą gyvenimą.

Tegul Valstybės atkūrimo dienos išdidumas nepriklausomybės jausmas, pažadina kiekvieno mūsų širdyje įkvėpimą kurti savo krašto gerovę.

Gyvenkime, mylėkime ir didžiuokimės Tėvynę LIETUVĄ. Iškelkim trispalvę - laisvės vėliavą, ir būkime nuoširdūs, garbingi, vieningi ir viena stipri šeima LIETUVA.

Tegul Vasario 16-toji kiekvieno širdyje skatina pagarbą ir meilę savo Tėvynei. Džiaugsmo, sėkmės, stiprios sveikatos, pakilios nuotaikos Jums Blog’o skaitytojams ir Jūsų artimiesiems linki

- GLUOSNIS -

Rodyk draugams

AŠ PRARADAU SAVO GYVENIMO DALĮ …

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Art Karen Eland - piešinys pieštas kava

Skubu namo senamiesčio gatve. Dangumi su padraikytais balkšvais debesimis praskrieja juodų varnų eskadrilė. Šaltukas spaudžia, kutena veidą, norisi kuo greičiau įlįsti į šiltą  namų erdvę.  Prie laikraščių kiosko manęs vos nepartrenkė išsišokusiais raudonais skruostikauliais - panašus į “stambią bulvę” vyriškis. Nežinau, kieno dėka mes susidūrėme, bet nuo smūgio nukentėjo vyriškis. Jam iš rankų iškrito krepšys , iš kurio, šokinėdami į visus kraštus ant šaligatvio pabiro obuoliai. Atsiprašęs pasilenkiau padėti, o jis, išpyškino man tiesiai į ausį “debilas”. Iš pradžių sumišau ir vos susitvardžiau nepasiuntęs jo po velnių. Pagalvojau, nėra ko erzinti bulių. Surinkę obuolius, mudu išsiskyrėme taikiai. Paėjęs keletą metrų radau pamestą užrašų knygelę aptrintu viršeliu.

* * *

Vakarę prie puodelio kavos, varčiau užrašų lapus kiek sutrikęs … Tai neužbaigtų apmąstymų puslapiai … Pasiklydusios mintys apie save ir gyvenimą, bet gyvenimas nesibaigia, kai tau trisdešimt penki … Tad pateikiu skaitytojams mintys iš rastų užrašų.

* * *

”Stebėtina, kaip greitai pamiršau Viką. Net apie sūnų Tadą beveik negalvoju. Kai susituokėme, buvau tikras, kad tai visam gyvenimui. Vika, pasirodė esanti man tolimas žmogus, bet man ji nepadarė nieko blogo. Aš niekada nejutau jai priešiškumo, ir vis dėlto ji man daugiau neegzistuoja. Man skaudu. Skaudu, kad išbraukęs ją iš gyvenimo, aš praradau ir tą savo gyvenimo dalį, kuri buvo nueita kartu. Kodėl, kas atrodė brangu, nebetenka jokios vertės ? Gal suveikia giminės pratęsimo mechanizmas ir atjungia protą ? Bet “tęsti giminę”  tiesiogine ir vulgaria prasme galime ir nepriklausomai nuo meilės.

Niekas man nepasakys, kaip susiklostys mano santykiai su Viką po metų. Aš bijau žvilgtelėti į ateitį. Ar mes turime slėptis nuo faktų   kaip stručiai ? Žmonės išstumia iš savo širdies vienas kitą ne todėl, kad nesutapo charakteriai. Kam veidmainiauti, verčiant kaltę neseniai mylėtam žmogui ? Neliko jokių pareigų, jokių sutarčių, tik jausmas, lyg grimsčiau į gelmę … “

Rodyk draugams