Kaukė - Indija Foto iš google

Mėgstu senienas, dažnai užsuku į antikvariatą. Tik dėl pirkinių reikia būti labai atsargiems. Kiekvienas daiktas skleidžia  teigiamą ir neigiamą energiją …

Mėgstu sekmadienį ryte pasivaikščioti po sendaikčių turgų - vadinama “Blusų turgumi”. Kartais susigundau ką nors nusipirkti. Tad  vaikščiodamas po “Blusų turgų” mano dėmesį patraukė įspūdinga tamsiai raudona, kvepiančio medžio kaukė. Tą kaukę pavadinčiau “Raudonosios mirties”, nes afrikiečiai raudonom spalvom dažo mirties kaukės, ir  man ji … padvelkė lediniu šalčiu, mirties nuojautos banga, ir nuo susijaudinimo išpylė šaltas prakaitas …

Blogo skaitytojams noriu papasakoti istoriją, nes po tiek metų vis dar, man ji  guli praėjusių laikų prisiminimų skrynioje … Kiekviena šeima turi savo paslapčių. Vienos yra džiaugsmingos arba tiesiog keistos. Ši Istorija bus kiek  neįprasta, paslaptinga, bet būtent tai … įvyko ir palietė mano šeimą …

Lankydamasis Varšuvoje iš antikvariato buvau įsigijęs man patikusia afrikietišką kaukę, kuria norėjau padovanoti tetai dailininkei.

Ji savo kolekcijoje turėjo sukaupusi nemažai įvairių istorinių etnografinių iš tošies, bambuko, lapų,  avies kailio, išdrožtų iš medžio įspūdingų indo - budistinių raštų išmargintų kaukių …  Mano įsigyta antikvarinė vertybė  draugams labai  patiko. Gyrė, nes ji skleidė kažkokią ypatingą nuotaiką …

Vieną dieną žmona namuose liko viena su sūnumi. Kad galėtų nudirbti visus darbus, o sūnus būtų ramus, žmona davė sūnui pažaisti afrikietišką kaukę. Sūnus žaidė, žmona buvo patenkinta, kad ramiai gali dirbti savo darbūs, bet kažkaip nerimavo, kodėl tylu kambaryje … Įėjusi į kambarį randa sūnų užsidėjusi afrikietišką kaukę ir apalpusi … Aišku žmona panikoje kviečia greitąją. Kaip visada medikai nieko neranda … Laikui bėgant  mes pamiršome apie tą įvykį. Po kokių trijų mėnesių, gana velokaj grįžome iš draugo gimimo dienos. Sūnus kaip visada neina miegoti, kad greičiau užmigtų, žmona ir vėl davė afrikietišką kaukę. Po kokiu 10-15 minučių sūnus pasidarė neramus, visas kūnas dreba, balsas trukčioja, pradėjo vemti. Buvome įsitikinę, kad dėl visko yra kalta afrikietiška kaukė. Jei kaukė prakalbėtų atskleistų ne vieną paslaptį, kas jos viduje priglausta …

Žmonai  bioenergetikas patarė  kaukės niekam neduoti, nedovanoti, o geriausia būtų ją sudeginti. Kai kaukė degė ji skleidė savotiškus garsus, net mamos katinas pasislėpė už senovinio pianinu ir nedrįso iškišti galvos. Sako, katinai labai jaučia skleidžiama neigiamą energiją.

Dar iš mokslo laikų, kai mokiausi dailės, žinojau, kad Afrikoje - kaukės turi ypatingą reikšmę - jos garbinamos. Žmonės joms atnašauja aukas. Žmogus, šokantis su kauke tuo metu praranda savo žmogiškumą ir tampa dvasia. Afrikietiškos kaukės daugiausia susijusios su kulto apeigomis.  Gali būti apeiginiu metu perduotas žmonos ar vyro kerštas, pyktis, nes tikima, kad žmonės prieš gimdami susituokia su dvasia, kuri gali pavydėti žemiškajai varžovei ar varžovui …

bus daugiau

Prisikėlimo kryžius - nuotrauka iš google

Antradienį mane iš miego pažadino telefono skambutis … Išlipau pusnuogis dar užsimiegojęs iš šilto patalo, nesuprasdamas kas vyksta … Skambino mokslo draugas. Nežinau iš kur gavo telefono numerį …  Aurimas pranešė liūdną žinią, kad į amžinybę išėjo mokslo studijų draugas …

* * *

Rytę išsiruošiau į kelionę. Važiuoti nutariau autobusu. Rytas buvo gražus. Tirštas rūkas  lėtai kylo.Tokį rytą pati šviesos prigimtis atrodo paslaptinga ir tartum naujai atrasta. Pavieniai medžiai vis labiau ryškėjo rūke …

Autobuse važiavo dvylika žmonių.  Mano kelionės draugas, taip jį pavadinkime, buvo stambaus sudėjimo, apvaliu veidu, man priminė kukulį, kuriuos kartą per savaitę verdu mamai. Jis sėdėjo įtraukęs į striukę jau gerokai žilstelėjusią barzdą, kakta  išvagota tiesių ir gilių raukšlių,  kuokštas plaukų prilipusiu ant galvos atrodė tarsi šlapi jūros dumbliai, akys šaltos, blyškios kaip Baltijos jūra, keistai išsišiepęs ir veido išraiška teikė jam teatrališkumo, ir vis  žvalgėsi per autobuso langą lyg kažko laukdamas … Žiūrėjau  ir tyrinėjau jį. Vyras niekaip negalėjo susitvarkyti su savo mažu paketu,  kuri laikė ant keliu, su dideliu nudriskusiu lietsargiu, kuris jam vis krito ir krito iš rankų. Pagalvojau tikras iš žemės iškastas kurmis. Man į jį bežiūrint  sukėlė gailestį ir juoką …  Po kiek laiko, mano naujasis pakeleivis droviai prisistatė esąs stačiatikių kunigas Timotiejus. Mane maloniai nustebino jo nepaprastas atvirumas. Nepaisant mūsų religinių skirtumų, mes greitai suradome bendrą kalbą …  Jis man vis aiškino, kad turįs būti atsargus, nes “IKI” maišelyje vežasi daiktą “sidabrinį kryžių su mėlynais akmenėliais”, didelės vertės relikviją. Pagalvojau, koks tu esi  bukagalvis, bet su nuostabiu šventu paprastumu … Tai mane prajuokino ir kartu sukėlė daugybe minčių … Juk manęs pakeleivis ir pašnekovas visai nepažįsta, ir jis  nežinąs  su kuo važiuoja, ir kokios mano mintys , o jis … atskleidė, galima sakyti - didelę paslaptį …

Timotiejus išlipo iš autobuso   su savo paslaptingu nutrintu “IKI” maišeliu,  bet greit po minutes sugrįžo pasiimti savo nudriskusio užmiršto lietsargio …

Per nešvarų autobuso langą įdėmiai stebėjau Timotiejų. Jis rankoje komiškai spaudė lietsargį ir aptrintą “IKI” maišelį su jo  paslaptimi … Kai jis dingo iš akių, leidau savo mintims truputėlį paklajoti … Mano minčių gardelis buvo pilnas netikėčiausių minčių, švysčiojančių taip greitai, kad nespėjau jų suvokti …  Prieš akys iškilo Timotiejus  su savo  paprastumu , kuri galima lengvai apmauti kaip kokią kvailą avelę. Įsivaizdavau tą kryžių kuriuo  nesu matęs, deimantų miškus, kurių medžių lapai iš briliantų, o mėnulis mėlynas kaip didžiulis mėlynas safyras … O  autobusas taškydamas balas rėdėjo toliau …

* * *

Mielas Timotiejau,

ačiū už plaleistą laiką …  linkiu tau ir tavo parapijiečiams sveikatos ir Dieviškos palaimos