BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2015, Spalis

LEISK MAN IŠTIRPTI VISATOS BEGALYBEI …

Meldžiu Tave mano mielas Angele Sarge, globok ir saugok mane …

Lydėk mane į  p a s a u l i o  kraštą, lydėk mane ir už anapus saulėto horizonto …

Angele … leisk man tapti  n i e k u o, Angele leisk man ištirpti visatos begalybei ….

AČIŪ     TAU     A N G E L E   !  !  !

”””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””””

* Niekas nežino  kur mūsų gyvenimo kelio pabaiga … Vieni miršta pakirsti nelauktos kulkos, kiti bėgdami maratoną, o dar kiti šiltoje pūkų kvepiančioje lovoje … O dar kiti ilgai ir sunkiai besikankindami …

Tad dalinkimes  tuo, ką turime geriausio dabar … Jei nesi laimingas gyvendamas šiandien, tikrai nebūsi ir po mirties …

Liūdnas mintys, palikime praeityje ir žvelkime į ateitį … Tikėkime savimi, gyvenimu  ir ateitimi  …

“““

Kiekviena pradžia turi pabaiga … Pušų ošimas te ramų poilsį suteiks …

Mielas Kęstuti, … … ilsėkis ramybej …. Taikoje su DIEVU … … …  …

Rodyk draugams

KODĖL STEBŪKLAI NEVYKSTA TAMSOJE ? …

Vaikščiojau po rudeninį miestą ir jutau, kaip širdis prisipildo  meile gimtąjam miestui. Užuodžiau rudens kvapą, pūvančių lapų, salstelėjusių obuolių, varnų plunksnų kvepianti orą. Grožėjausi kaštonais ir margaspalvių lapų nuaustu rudeniniu kilimu. Miesto centro parke nustebau, kad radau du gražuolius kazlėkus. Jos paliksim voverėm. Pernai mačiau toje pačioje vietoje dvi voveres iš medžių stebinčias savo teritoriją. Vėjas kuteno auksinius medžių lapus, atnešdamas iš netoliese esančios kepyklėlės viliojantį migdolų ir cinamono kvapą, kuris žadino malonias beribes fantazijas …

***

Užklydau į miniatiūrinę Šv. Geltrūdos bažnyčią. Stovėjau vėsioje bažnyčios prietemoje su savo mintimis. Mąsčiau, kodėl kunigai visada kalba apie šviesą, kuri nušvies didžiąją malonę, amžinybę, Dievo paveikslą ? Bet … kodėl stebuklas negali įvykti tamsoje ? Šėtonui ir jo demonams yra sunkiau rasti žmogelį šešėlių pasaulyje, o ne apšviestame baltame pasaulyje. Dievas gali būti šalia mūsų ir tamsoje. Saulei šviečiant, galima pamesti jį iš akių. Tačiau tamsoje jis visada bus šalia. Tamsoje mintys ir prisiminimai gali būti ne kasdieniški,  stiprūs ir malonūs. Šviesa trukdo ramybei … Tamsoje geriau mąstyti apie prabėgusį laiką, prabėgusias dienas, kurios jau niekad nesugrįš …  Pasaulis, tai erdvė ir laikas …  Dievas leidžia mums senti, kad suprastume, jog visiškai priklausome nuo jo malonės. Jis mums davė tą nepaprastą gyvenimą, kad suprastume, kad tik jis … gali mums suteikti malonę …

***

Bažnyčioje viešpatavo tylos kalba. Mintis pasiklysta bažnyčios erdvėje. Palei sieną su malda lupose sėdėjo vienuoles, jos buvo skirtingo amžiaus.  Retkarčiais vienuole krusteldavo, suolas linksmai sugirgždėdavo. Netoli altoriaus  vieniša moteris paskendusi maldoje. Tą moterį sutinku penkis metus toje pačioje bažnyčioje. Ji turėjo dvynukus berniukus, jie žuvo. Pamenu, tai buvo šiurpi tragedija. Kaimynai sako, kad ji ir mirs tame bažnyčios suole. Nuvijau tą mintį kuo toliau. Bažnyčioje buvo tylu, o lietaus lašai barbeno į aukštus bažnyčios langus, palangę, Tas garsas mane nukėlė į vaikystę … Pasidarė sunku suvaldyti minčių vadeles … Mintis šokinėjo galvoje lyg patrakusios, viską jaukdamos ir atrodė, tarsi per kelias minutes visą gyvenimą norėjo prikelti …  Mintyse iškilo paliktas ant virtuvinio stalo pusiau nugertas turkiškos kavos puodelis, palikti nebaigti valgyti sumuštiniai, šokoladiniai keksiukai su airišku likeriu, kurios radau dar žmonos užkištus spintelėje, kurie ilgai laukė manęs, ir suglamžyti “IKI” parduotuvės kasos kvitai, kuriuos seniai reikėjo išmesti į šiukšlių dėžę …

***

Su vėjo gūsiu ir šaižiai skambiu girgždančių durų dunktelėjimu į bažnyčią įėjo vaikinas juodais drabužiais su mergina. Vaikinas ant vienos kojos mūvėjo baltą, ant kitos juodą kojinę, mergina su grandinėlę nosyje. Mano žmona sakydavo, kad merginos su grandinėmis nosyje gali turėti verslo gabumų. Bet man atrodė kaip įžūli lydeka, pasislėpusi tarp meldų ir staiga puolanti pasirodžiusią auką. Grandinėtoji atkreipė dėmesį į mane, ir tartum atspėjo mano mintis. Bet …  kiekvienas iš mūsų esame savo minčių šeimininkai …  Suskambo merginos mobilusis telefonas. Ji atsiliepė ir išėjo iš bažnyčios, o iš paskos ir dvispalvis  … ………………………………………………………………………………………………………………………….

Rodyk draugams