M.K.Čiurlionio paveikslas

Mes bejėgiai prieš mirtį, bet ji per silpna sunaikinti prisiminimus ir paliktą šviesą, “nes šviesa nemiršta - pasilieka žolėje, žiede ir vaiko akyse …”

/Justinas Marcinkevičius/

——————————————-

Pabūkim apgaubti ramybės,

Kartodami maldos žodžius žvakių šviesoje.

Pajuskime artumą gyvasties ir netekties.

Visi visi, kol dar anapus neišėjome …

Plačiai atverkime langus ir įleiskim klegesį vaikų. Tegul lengvas rudeninis vėjas ir saulės šviesos spinduliai nuskaidrins mūsų būstą. Įkvėpkime  šviežio, tyro kvepiančiu rudeniu oro. Ruduo - pats  spalvingiausias metų laikas ! Nieko nėra gražesnio, kai saulės nutvieksti gintariniai klevų lapai, tyliai skriejantys nešami rudeniško vėjo sūkurio …  O spalvotas šokis -  širdžiai mielą muziką …  Tačiau šiemet ruduo nedrąsiai bando praverti duris ir parodyti savo spalvų žavesį visu grožiu …  Nusišypsokime … ir tie kurie visada vaikšto susiraukę, pykti ant viso pasaulio sukandę dantis, ištarkime : “Koks tu puikus gyvenime !” …

Atverkime vienas kitam akis ir ausis - matykime ir girdėkime vienas kitą.  Atverkime vienas kitam širdys - jauskime vienas kitą  …  Savo šilumą ir energiją papildykime begalinį visatos dosnumą, kuriuo kasdien naudojamės.

Būkime laimingi ir besišypsantis , ryžtingi, mylintis ir mylimi  … džiaugiantis gyvenimu