BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014, Liepa

EŽERŲ AKYSE BRAIDO VASARA

Foto Google

Foto iš Google

Mėlyni, mėlyni ežerai. Nusvirusios, susipynusios medžių kasos ir aukštos debesų pilys nugrimzta jų gelmėse. Saulė žvelgia žemyn ir žemės akyse mato savo spindintį veidą.

Nuo Palūšės iki Kirdeikių - tyvuliuoja ežerai. Nuo Ginučių iki Ignalinos vėl ežerai. Lūšys, Dringys, Ūkojas, Linkmenas, Asėkas, Almajas, Alksnas, … Kadaisia čia gyvenę sėliai. Matyt, mūsų protėviai  jiems davė tokius vardus, jie ir išliko, nors keitėsi laikai, keitėsi žmonės, keitėsi ir gyvenimas ežerų krantuose.

Ilga vasarvidžio diena. Bet ir ji pavargsta, kol apneša saulę aplink visą dangų. Užsidegė saulėlydis, ir juodas kalnas įrėmė savo ragus į gęstančią žarą, nuraudusį debesį. Priartėjęs prie horizonto, varinis kamuolys vis gilyn ir gilyn skęsta ežero toliuose, jis prasmenga, o paskui visiškai ištirpsta tamsiame ežero vandenyje. Lieka tolumoje tik degantys gaisrai ir retų debesėlių vakariniai ornamentai.  Miega piliakalniai, tamsūs ir paslaptingi. Išdžiuvę pušynai trokšta nakties rasos. Žvaigždės pabirsta  ir atsispindi mirgančiame ežero vandenyje, tarsi sidabriniai įbrėžimai šaltame, juodame veidrodyje.

Tyliai supliuška vanduo … Tai  braido po ežerą vasara. Jauna, kvepianti dobilų žiedais ir liepų medumi. Į jos mergiškas kasas ruduo dar neįpynė geltonų kaspinų. Dabar jį skina vandens lelijas. Ji plačiai atvers savo akis, mėlynas, mėlynas … …

……………………………………………………………………………………………………………………………………

Sustokime, pamąstykime, pasigrožėkime medžiu, gėle, upės vingiu, ežerų akių mėlynų … Neleiskime grožiui praplaukti pro mus nepastebėtam.

Įspūdingų ir malonių atostogų !

Rodyk draugams