2014, Vasaris

PATS SVARBIAUSIAS KAMBARYS …

Neseniai per VH1 kanalą mačiau tokį vaizdelį. Kostiumuotas vaikinas, atsidusdamas maukia iš skardinės alų, o jo draugė nuleidusi kelnes atsisėdusi ant unitazo … Kaip kvaila, kai kamera įlenda į tualetą. Tualetas yra vieta, kur užsidarai, užsirakini, atlieki, ką turi atlikti, paskui paslepi tai, ką atlikai.
S.Dali yra pasakęs: “jei gali pakęsti moters, kuri prieš tave atlieka gamtinius reikalus ir kvapas tau nešlykštus, ir jeigu priimi tai, kaip savo kvapą, kadangi nuo tavojo tavęs nepykina, vadinasi, tai tavo, svajonių moteris. Tai kvapas - kvepiantis saldžiu jazminų aromatu”. Turbūt tualetinis vanduo S.Dali kiles nuo tų kvapų …
Tualetas - visomis pasaulio kalbomis vadinamas tupikla, šikiniku. Tai tyliausia ir nuošaliausia vieta namuose, kur niekas nekvaršina galvos. Minčių telkimo kampelis ir niekam nerūpi kas esi, valstybės galva, bedarbis ar pramogų pasaulio žvaigždė. Vienintelė vieta, kur nėra valdžios, visi lygūs ir gali daryti, ką panorėję , daryti tai, ko atėjo. Absoliučios laisvės jausmas …
Italų kino klasiko M.Antonionio šedevrai negalėjo apsieiti be tualeto kvapo. Režisierius buvo pamėgęs tualeto scenas.

Tualetai irgi turi savo Didžiąją istoriją. Galima parašyti storiausią knygą, bet reikėtų rašyti ant kvepiančio rožinio tualetinio popieriaus.

Senovės Romos istorijoje aprašoma, kai romėnų patricijai po pirties patogiai sėsdavo ant marmurinių sėdynių, (tualeto) prieš tai liepdavo nuogiems vergams užpakaliais pašildyti marmurą iki kūno temperatūros.
1855 metais Anglijoje buvo atidarytas pirmas požeminis viešasis WC water - closet . Tik vyrams. Tikriausia dėl to, kad tais laikais manyta, jog damos turi panašių poreikių, atrodė mažų mažiausiai netaktiška. Tualetas buvo prestižinis prašmatnus, plytelėmis grįstas, su sunkiomis ąžuolinėmis durimis, panašus į dabartinį klubą ar aludę. Šiais laikais   laikinoji sostinė turi “auksinį tualetą” - konteinerį kainavusi per puse milijono litų, bet jis visada yra užrakintas “devyniom spynom”, kažin ką ten saugo ? …
Namuose į tualetą gali įsmukti bet kada ir be jokio reikalo. Gali tupėti valandų valandas, skaityti knygą, padainuoti, vartyti komiksus, “Play Boy” žurnalą su didžiakrūtėmis gražuolėmis, tiesiog pasirėmęs galvą mąstyti, pabūti pats su savimi … Tai pats svarbiausias kambarys … kur net pats Viešpats dirsčioti neišdrįstų.

Turbūt, visam pasaulyje tualetų sienos yra ypatinga “meno ir žiniasklaidos rūšis”. Kodėl žmogui likus pačiam su savimi įsijungia slapti mechanizmai, rašyti ir palikti ženklus ?
Okupacijos metais, tik tualetuose galėjai atrasti antivalstybinių lozungų. Drąsa išryškėdavo ant sienų. Esu įsitikinęs, kad “sienų rašytojas” nėra parašęs nė eilutės ant popieriaus. Pamenu, vieną išvyką į Baltarusiją. Dangus virš galvos, tualetas dizinfekuotas chlorkalkėmis, ieini ir iškart apanki. Chlorkalkės akis griaužia, ant sienos didelėm raidėm klausimas ir atsakymas. “Ką darys dėdė Vania, jei batka (tetušis) Lukošenka nusipers ? Ir atsakymas - apsišiks …”
Kartais išgirsti keistų istorijų ir gandų apie tualetus. Gal pamenate, laikraščiai rašė, kai “Švedas klozete aptiko smauglį”. Nueina švedas į tupyklą atlikti savo reikalo, pakelia dangtį ir tik atsisėdęs pamato, kad kažkas dugne kruta - smauglys, susisukęs spirale. Taip ir neaišku, kas nutiko paskui … Brazilijos miestelyje moteris atsukusi vandens čiaupą ir iš jo išsirangęs pusmetrinis žaltys. Gerai kad dar tik žaltys … :)
Vaikystėje buvau sukrėstas matyto vaizdo. Aukštaitijoje tualete vadinamame pasakų namelyje su berniukais atradome pasikorusį vyrą. Galva įkišta į diržą, kelnės nusmukusios , o kojos įkištos į skylę, kad pakibtų … Vaizdelis nekoks. Uuuh ! …

Rodyk draugams

VASARIO 16 D. MINTYS …

Gyvenimas bėga, praeina, nebegrįžta, bet didieji gyvenimo įvykiai palieka pėdsakus ateičiai. Kiekviena vasario 16 d. mes sustojame ir mintimis nubėgame į praeities prisiminimus.

Per Nepriklausomos valstybės - laikotarpį, esame nemažą pažangą padarę. Dar nėra pasiekta stebinamų rezultatų, bet ir tai - džiugu, kad tvirta koja žengiame savo tėvų žemėje.

Dabartine žmonių karta, esa laimingesnė už tuos, kuriems likimas nelėmė savo akimis pamatyti laisvą - Nepriklausomą Lietuvą. Tad kiekvienas mūsų turime jaustis gyva dalelytė tautos kūne. Jausti atsakingumą už dabartį ir ateitį, būti sąmoningiems savo krašto patriotais.

Nugalėkime savyje tą nelemtą lietuvišką molio Motiejų, tą simbolį mūsų neryžtingumo, tautinės savigarbos stokos, abejingumo gyvybiškiems tautos reikalams ir užsidarymo siaurame savo asmens kiaute !

Būkime visur ir visuomet vieningi, nes pasaulyje dar nėra tokios jėgos, kuri nugalėtų vieningą tautą.

Gyvuok, stiprėk, klestėk ir kilk, brangi, laisvoji LIETUVA !

Rodyk draugams

KEMPINE ALAUS PIRKTI IŠĖJO …

Šiandien mano gaspadinė  pasiuntė mane į rūsį iš ąžuolinės statinės raugintų agurkų parnešti, bet niekur neradau nuo rūsio rakto … Užeinu pas kaimyną pasiskolinti rakto. Kaimyno dukra vonioje … Girdžiu piktą balsą iš vonios :

- Mama, mama … kur grindų kempine ? …

- Į “Maximą” išropojo, alaus pirkti ! …

:) :) :) :) :)

Rodyk draugams