Tik - tik - tik … iš tylos atskrieja įkyrus tiksėjimas. Dažnai man kyla noras sudaužyti tą tiksintį daiktą. Abejingiausia, šalčiausia iš visų daiktų. Lyg koks neklystantis teisėjas, seikėja gyvenimo molekules. Priešas jis man ar draugas ?

Rytą lėtai pramerkiu akis. Mintys dar negrįžusios iš sapnų pasaulio, o sąmonę jau pasiekia dvi juodos laikrodžio rankos.  Bandau vėl užsimerkti ir panyru … skrendu nuo aukšto kalno į vešlią, žalią minkštą žolę … Tik akimirksniu, tik minutei - saldžiausia iš visų minučių …

Tik - tik - tik … vėl tas pats tiksėjimas … Žolė išsilygina, kalnas darosi permatomas, ir … didžioji laikrodžio ranka jau apskriejusi pusę rato. Pašoku … puolu praustis … Gurkštelėjęs gurkšnį karštos kavos … Viskas trunka akimirksnį. Įpykęs žvilgteliu į laikrodį, o jis nevidonas vis  tik - tik - tik … Mes niekur nespėjame, … taip  neišpasakytai bėga laikas … jis nepermaldaujamas, negailestingas ! … Atrodo imtum - taip supurtytum tą laikrodį, tekšteltum jį į sieną, jeigu jis būtų pasaulyje vienintelis …  Deja, laikrodžių visame pasaulyje daug, ir jie labai vieningi. Tiksėdamas tik - tik - tik, o rodyklės skrieja nepaliaujamus ratus aplink savo ašį ir skaičiuoja malonias, o kartais ir nemalonias valandas. Sulygina džiaugsmą ir skausmą.

Laikrodis kaip brolis, ramina savo lygiu balsu, tarytum sako - praeis … pavasaris, vasara, ruduo, šalta žiema, ir nuobodūs vakarai, ir visi nemalonumai praeis, nes aš skubu, tiksėdamas nešti ateitį, o ateityje geriau, nes viskas ateity šviesu …

Tibeto dvasinio lyderio, vieno ryškiausio pasaulio autoritetų Nobelio taikos premijos laureto, jo Šventenybes Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje paklausė, kas jį XXI amžiuje stebina žmonijoje, jis su šypsena atsakė : “Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad Žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.”

* *

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmasis asmuo, atsiuntęs pasveikinimą Lietuvai buvo Dalai Lama. Mus palaikė šalis, kuri buvo panašioje situacijoje kaip ir Lietuva. Tibetas iki Kinijos okupacijos 1959 m. buvo nepriklausoma valstybė. Tik po metų Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija.

Žinomam lenkų dailininkui, skulptoriui performanso menininkui Pauliui ALTHAMER po šiuolaikinio meno Berlyno bienalės kartu su vyresnio amžiaus žmonėmis gyvenančiais BRODNO rajone Varšuvoje kilo idėja ant vieno niūraus, seno 10 aukštų  blokinio pastato  sukurti Jėzaus Kristaus paveikslą, kurio žvilgsnis būtų nukreiptas į    Brodnovskio parką, kuriame jau apsigyveno  3 metrų Romano Stanczak Angelo Sargo skulptūra. Žmonės gyvenantys Angelo Sargo pašonėje priprato kad Angelas Sargas saugo ir laimina jų namus nuo nesėkmių … Gal tai nuskambės vaikiškai, bet mūsų kaimynai lenkai tiki, kad jų gyvenime jiems padeda ir  saugo juos Angelai Sargai. Sakoma, kad Angelą Sargą turi kiekvienas žmogus …

Projektas stebina. Menininkas siūlo žmonėms pamąstyti apie gyvenimo prasmės sampratas, pamąstyti apie dvasinį būvį  …

Ar galėtų toks projektas pasirodyti kokiam nors Lietuvos miestų ? O ką manote apie šį projektą blogo skaitytojai ? Ar galėtumėte gyventi kartu su Jėzumi ? …