2013, Sausis

ATSAKYMAS - PASLĖPTAS UŽ ATMINTIES DURŲ …

Po kolegos dukters laidotuvių užsukau į kavinutę išgerti puodelį stiprios kavos ir ramiai apmąstyti visos dienos įvykius, o jų buvo … Prisėdęs prie baro atkreipiau dėmesį į vieną žmogų, kuris man pasirodė pažįstamas iš vaikystės laikų … Įdėmiai stebėjau tą vyrą. Akis tos pačios visai nepasikeitusios, rudi rutuliukai, atrodo kaip žaislinių žvėrelių. Tik plaukai pasidengę sidabru … Jis sėdėjo vienas su savo mintimis ir savo atskiru pasauliu. Kartais jis atitoldavo nuo savo minčių norėdamas jas išblaškyti alkoholio taurę, o retkarčiais pasižiūrėdavo į mano pusę, bet matyt nesukeldavau jam jokiu prisiminimų, nusišypsodavo priverstinę beždžioniška šypsena ir ištuštinęs taurę vienu mauku, ir duodamas ženklą barmenui, dar vieną … Barmenas matydamas, kad klientas jau peržengė raudonąją liniją ir norėdamas išvengti papildomo darbo vyriškiui daugiau neduoda … Barmenas pasirodė super rūpestingas, tad mandagiai padavė striukę, ir užmaukšlina ant galvos kepurę, ir palydi iki durų.

- Šiandien žadėjo šalčio iki minus penkiolikos. Eik namo ir nesigraužk, viskas bus gerai …

Kavinutes durys užsivėrė. Aš pašokau ir staigiai paskui jį išmoviau pro durys … Buvo dar nevelus laikas, bet gatvėje, buvo tamsu ir tuščia. Vienas kitas praeivis skubėjo namo. Išgertas alkoholis mėtė jį į šalis  ir kartkartėmis jis atsitrenkdavo į liepų medžių kamienus. Ėjau paskui jį per gerą atstumą, apsiaustas minčių ir prisiminimų vaizdų sūkurio … Taip, tos pačios rudos akis, rutuliukai žaislinių žvėrelių ir save pasitikintis, arogantiškas melagis … Vaikystėje, nuo V.K ne karta esu nukentėjęs, nuo jo “neginčijamos” melagingos - tiesos … V.K ėjo apsnigta slidžia gatve. Šiukšlių dėžė užtvėrė jam kelią ir jis  … neišlaikęs lygsvaros krito ant žemės. Pasirėmęs ranką kilstelėjo , prilaikydamas galvą. Atsisėdo  ant  ” siūbuojančios ” žemės. Atsikėlė prisilaikydamas medžio kamieno, kad išlaikytų pusiausvyrą. Jis vis ėjo į priekį, kas žingsnį stabtelėdamas, kad atgautų pusiausvyrą, ir vis stūmėsi toliau. Velniai rautų, kokia bjaurystę jį prigirdė ?

Jaučiau, kad mano mintys paleistos nuo grandinės išsiliėjo didžiule vaizdinių prisiminimų srove, tarsi skaidrės, rodomos milžinišku greičiu. Kažin, ar dar žaliuoja tuopa ant kurios Paulius su V.K besikarstydamas įkrito į išpuvusios tuopos drevę ir niekaip negalėjo išlįsti, ir buvo V.K  paliktas Dievo valiai, ir tik vėlai vakare šuo aptiko Paulių drevėje sugelta širšių, skruzdžių. Dar iki šiol niekaip negaliu suprasti ar tai atsitiktinumas, ar … ? Atsakymas yra paslėptas už atminties durų …

Neiškentęs prieinu prie V.K. Reikia pagalbos ? Kas tu ? … Angelas ! Kiekvienam savi angelai …  Supratau, kad jis troško tik vieno išsitiesti savo lovoje. Pastačiau striukes apykaklę, uždėjau snieguotą kepurę. Galvojau, kad jis mane atpažins, bet …  Staiga matau, lėtai judančia policijos automobilį. Prasidaro mašinos langas ir pro jį išlenda vos pro langą telpantis piktas, niurus policininko veidas. Policininkas ėmė įtartinai mus  nužiūrinėti. Sustabdau pro šalį pravažiuojanti taksi, sužinau adresą ir nuvežu V.K į namus.

Ir vėl pastojo man kelią prisiminimų vaizduotės lobynas … Gatvės kampe termometras rodė minus dvylika. Baltos krintančios snaigės žibintų šviesoje šoko lėtą ir lengvą savo baltąjį šokį.

Rodyk draugams

LIETUVA TU MANO ŠIRDY …

Kiekvienais metais užsuku pabūti prie SAUSIO 13-tos laužų. Laužo šviesa pažadiną SAUSIO 13-osios prisiminimus …

Pamenu praeityje, susibūrusius, susimąsčiusius  prie laužo liepsnos šildančias nuo šalčio sužvarbusias rankas,  mielus dramos teatro aktorius V.Šinkariuką.  K.Genį,  R.Staliliūnaitę. Tikiu, kad jie būtų kartu ir šiuo metu. Gyvenimas kaip vyšnios žydėjimas … Ačiū jiems už meilę Lietuvai.

Brangieji, linkiu be pykčio, pavydo ir darnios, vieningos, gražios LIETUVOS. Tvirtybės, Dievo palaimos visiems ir būkime viena šeima …

Rodyk draugams