2012, Rugpjūtis

BALTOJI VERGOVE …

Prisėdau ant suoliuko - liepų alėjoje norėdamas pabūti savo mintyse . Šalimais lauko kavinėje poetas bohemos liūtu vadinamas  Gintaras Patackas kaip visada savo vietoje prie savo pamėgto staliuko su savo minčių verpetais …

Stebėjau moterį su vežimėlių ir dviem berniukais. Berniukai vasariškai , ryškiai aprengti, bet … klykia nesvietiškai … Motina perrėkia jų klyksmą. Rokai, Laurynai užsičiaupkite jei ne, užplieksių abu … Pastebėjau, kad “bohemos liūtas” paslapčia taip pat stebi   įspūdingų apvalių formų moterį …

Moteris prisėdo šalia manęs. Lėtai išsitraukė iš rankinės cigaretę užsirūkė, atsikvėpė ir pradėjo pasakoti savo gyvenimo vingius … Kaip supratau gyvenimas nebuvo lengvas, neturėjo auksinio šaukšto burnoje …

……………………………………………………………………………………………………………………………………

Važiavau autobusu į išsvajotą Angliją dirbti ir atsivežti pilnas kišenes pinigėlių. Man buvo visai nesvarbu, kad autobusas iš Lietuvos pilnas girtaujančių alumi, degtine ir prakaitu trenkiančiu mano tautiečių. Vizgi sovietine santvarka daugelio lietuvių sąmonėje įdiėgė iškreiptą gastronominę estetiką …  Nebutumem lietuviai, kad neišsimestumem keletą bambalių, baltosios buteliukų su savimi  į kelionę. Galvoje sukosi mintis apie išsvajotą Angliją … važiavau su svajonėm ir mano nuotaika buvo pakyli. Taip pradėjo savo pasakojimą Dainora. (Vardas nepakeistas.)

Anglija pasitiko mane paslaptingai paskendusi rūke, šalta ir nedraugiška. Po valandos laukimo pasirodė ir šeimininkas, bet mane išvydęs  veidas apsiniaukė. Supratau, kad jis laukė vaikino, bet greitai pralinksmėjo. Gal patiko mano išvaizda ?  Sėdau į jo mašiną ir važiavau siauru keliuku. Pro mašinos langus matėsi didžiuliai laukai, žalios pievos, danguje kamuoliniai balti debesys.  Žiūrėjau ir mąsčiau, kad ryt šiame lauke prasidės mano darbas.

Štai ir privažiavom mano “svajonių” namučius. Apleistas dviejų aukštų namas. Prie namo didelė žolė kurioje linksmai čirškavo žiogai. Pagalvojau, kaip Lietuvoje pas močiutę Žemaitijos kaime. Namas žvelgė į manę, o aš į jį … Baisus barakas statytas gal prieš pusantro šimto metų kaip iš Č.Dikenso romanų …  Ant baltų lauko durų puikavosi užrašas kvailys. Pagalvojau, kad  tikriausia esu kvailė … Ant laiptų sėdėjo stora, nutukusi negrė. Su mėlyne ir patinusiomis akimis.  Pamačiusi mane išsišiepė savo didelę burna ir įdėmiai nužvelgė mane … Taip prisistatė mano pirmoji “baisuoklio namo” kaimynė.

Kai įėjau į vidų, netekau žado … Mažas tamsus kambarėlis kuriame tvyravo šleikštus nešvarių drabužių tvaikas, prie atsilupusios sienos spyruokline girgždanti lova, kilimas kandžių iškapotas, ant baltos komodos su veidrodžiu tiksėjo žadintuvas už devynis litus. Tikriausia, per skubėjimą  paliktas tautiečių. Jis tiksėjo taip garsiai, kad čirkšdamas drebino visas namo sienas. Lietuvoje visą tokį šlamštą rastum Lapių sąvartyne. Kambario sienos aprašytos rusų, lenkų, ukrainiečių kalbomis. Visur minimas Dievo vardas. Po savaitės negalėjau žiūrėti į tuos užrašus, tad paslėpiau juos laikraščiais ir žurnalais kuriuos buvau atsivežusi. Po darbo gulėdavau ir skaitydavau … Iš žurnalų į mane žvelgė Ryčio Cicino perlinė šypsena, Vytalijos Katunskytės kupinas optimizmu trykštantys veidas.  Naktį kovodavau su blakių armija. Angliškos blakės lietuvišką kraują labai pamėgo. Niekas negelbstė, nei jokie purškalai.

Mano darbas buvo sunkus - vergiškas. Pasiimi savo dėžę ir pirmin … Lietui lyjant, saulei kepinant klumpi ant kelių, šliauži ir pradedi lenktynes. Nuo surinktų braškių dėžių kiekio priklauso tavo dienos užmokestis, tad viskas tavo rankose … Diena praeidavo sėkmingai, jeigu neskaičiuojant moralinio nuostolio. Vietiniai tokius darbininkus vadindavo baltais vergais …  Gali pykti ant jų, bet tai teisybe. Kiekvieną dieną kėliausi anksti ir  skriste skridau į darbą. Juk laikas - pinigai. Vakarais keliaudavau į miestelį vakarykščių bandelių, kuriuos kainuodavo per pus pigiau nei šviežios. Kartais rasdavau išmestus apelsinus, bananus. Nupjaustydavau puvėsius ir valgydavau.  Dabar apie tai net pagalvoti negaliu …

Po mėnesio vergoves šeimininkas turėjo atsiskaityti už darbą. Tie pinigėliai mane taip nuliūdino, kad negalėjau sulaikyti ašarų …  Šeimininko veidas pasikeitė taip, lyg būtų išdrožtas iš medžio, lūpos išsikreipė grėsmingą šypsena ir  buvo nustebintas, juk man iš tokios valstybės tai turėtų būti dideli pinigai. Pamatęs mano nepasitenkinimą  išdrožė anglišku kaimišku žargonu, jei nepatinka  … galiu drožti, iš kur atvykusi, nes mano vietos jau laukia dešimtys.

Mano pašnekovės svajonė neišsipildė, neatsivežė pilnų kišenių pinigėlių, bet džiaugėsi, kad balta vergovė baigėsi, kad nebereiks mirkti lietuje, lūkuriuoti eilėje prie dušo ar WC.  Grįžo tuo pačiu autobusu, tik šį kartą viskas daug paprasčiau, o mintys buvo kažkur toli ir jų nebandė pavyti …

,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

*

Dainora,  ačiū už papasakota savo gyvenimo tarpsnį. Nors tavo svajones neišsipildė, bet esi laiminga turėdama du nuostabius berniukus.

Rodyk draugams

SVEIKI,

atsiprašau savo ištikimų lankytojų už Blog’o apleidimą. Ilgalaikis mano tylėjimas buvo įvairių faktorių rezultatas …

Tad patikinu, kad po pertraukos vėl dalinsimės savo mintimis, jausmais, išgyvenimais, džiaugsmais :)

Sėkmės visiems ir iki greito ! :)

Rodyk draugams