Neseniai buvau aplankyti seno klasės draugo, kuris ryžosi išgelbėti sunkiai serganti dvidešimtmetį vaikinuką paaukodamas  savo inkstą.

Palatoje stebėjau labai gyvą berniuką su labai juokingą kaukę. Berniukas vis muistėsi, sukiojosi tai užsidėdavo, tai nusitraukdavo savo tą juokingą kaukę ir vis nerūpestingai šypsojosi … Tėvas norėdamas pasipuikuoti savo sūnumi - visiems girdint klausia savo sūnaus.

- Sūneli, ar tu mane prižiūrėsi ir mylėsi, kaip aš būsiu toks senas … kaip mūsų senelis ?

- Žiūrėsiu … Geras sūnelis. Imk kramtuškę.

- Sūneli, kaip tu mane žiūrėsi ir mylėsi ? …

Berniukas pasižiūrėjo į besišypsanti senelį ir į  tėvą.  Nusišypsojo savo šviesia vaikiška šypsena.

- Žiūrėsiu … taip, kaip tu senelį.

- Eik šalin, ir atiduok kramtuškę, kuria aš tau daviau …

***********************************************************************************************

*

Noriu padėkoti donorui Donatui ištiesusiam pagalbos ranką ir ryžusiam dovanoti dalį savęs.