BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2011, Vasaris

ALFONSIUKAI NEI SĖJA, NEI PJAUNA … O GYVENA KAIP …

Važiuoju šiandien iš darbo mikroautobusiuku … Ar atkreipėte kada dėmesį į keleivius ? Man šiandien pasitaikė įdomūs keleiviai. Šalia manęs įsitaisė gerokai apkūni moteriškė, ji vos išsiteko ant sėdinės … Mergaitės - mokinės skaitė savo užrašus ir, kai versdavo sąsiuvinio lapus, vis baksnojo man alkūne. Kiek pavažiavus įsiropštė kiek išgėręs seniokas nukleiptais batais ir mėlyna striuke. Nepasakytum, kad labai kaukštelėjęs, greičiau iš prigimties linksmo būdo, jis pradėjo užkabinėti keleivius, galiausiai pristojo prie moters, kuri visiškai jo nepaisydama, šukavosi kartais vis žvilgtelėdama į nedidelį veidrodėlį. “Tai ką pupyt, per senas, kad nesiteiki akių pakelti ?” Moteris su putniomis lyg iš atviruko šv.Valentino dienos su pasipiktinimu išdidžiai nusisuko į langą. Už manęs kikeno porelė …

Prieš mane sėdėjo sveiki, madingai apsirengę vyrukai. Devyniolikos kitas vyresnis, bet nedaug. Visai nenorėdamas, bet negalėjau atsispirti pagundai - pasiklausyti jų pokalbio.

“Mūsų gyvenime darbu nieko nepasieksi. Sąžiningai dirbdamas esi pasmerktas pilkai egzistencijai, kaimynų draugų pašaipoms, ankstyvu invalidumu ir turi nedaug šansų gauti gerą pensiją … Aš nei sėju, nei pjaunu … o gyvenu kaip …

Praeitą savaitę buvau išėjęs iš proto … turėjau tokią moteriškėlę su karpa žemiau bambos, kuri buvo tokia vieniša … Žinai, buvo toks labai malonus variantas : elegantiškas interjeras, gera muzika, raudonas vynas švelnus prisilietimas … Ji turėjo ne mažiau, kaip keturiasdešimt …

Oj, oj tos Moterys turi daug fanieros !

- Ko ?

-”Fanieros !” Tai yra pinigų …

- Nu, tu ir tundra !

- Visi tik dejuoja krize, krize …  Š…s !!! Gyvenimas gražus, iš gyvenimo reikia : “TIK IMTI IR IMTI … ” Visada turiu būti pastoviai geros formos. Kai nešalta, kasryt bėgu krosą, nes turiu palaikyti nuolatinę sportinę formą, kad neapvilčiau …  Taikas, kad esu  “moterų išlaikytinis”. Dauguma mano draugų man pavydi ! … Kad greičiau ateitų pavasaris. Važiuosiu į  “gintarinį pajūrį”, o ten … moku gyventi ! … ”

Besiklausydamas vyrukų pokalbio, atsipeikėjau ir susigriebiau, kad jau pravažiavau ir savo namus … Eidamas gatve, visą laiką ausyse skambėjo žodžiai : “REIKIA TIK IMTI IR IMTI … ”

Ačiū visiems, kurie šiandien važiavo su manimi. Kaip ten bebūtų, noriu tam   “alfonsiukui” padėkoti už tą temą, kuri gimė šiame Bloge.

Rodyk draugams

JĖZUS KRISTUS DIEVAS, IR ŽMOGUS …

Pažiūrėjau dar kartą kino filmą “Kristaus kančia” . Sukėlė daug emocijų ir minčių. Pamenu, kai pasirodęs Melo Gibsono kino filmas ” Kristaus kančia”  supriešino žmones. Buvo daug kalbų. Beveik visuose europos valstybėse buvo daug rašoma, komentuojama, diskutuojama įvairiausiuose forumuose. Ginčai virė tarp katalikų, ateistų, stačiatikių, religinių fanatikų, žydų ir istorikų.

Vieni buvo susižavėję, reiškė pagiras Melui Gibsonui, kiti svaidėsi prakeiksmais. Stačiatikiai Rusijos miestuose atvirai aikštėse prie kino teatrų gulė kryžiumi, kad nebūtų rodomas filmas. Katalikinėje Lenkijoje visą mėnesi vyko protestai. Katalikų  spauda nepagailėjo šiurkščių žodžių. Vieni kunigai ramino, kiti dar daugiau kaitino situaciją. Tik kai pirmasis filmo recenzentas popiežius  Jonas Paulius II peržiūrėjęs filmą ir susikaupęs savo mintyse pasakė, kad  “viskas taip ir buvo”.

Po šio Jono Pauliaus II pasisakymo Lenkijos katalikų spauda, dvasininkija nurimo ir daugiau nekaitino katalikų minčių. Aišku, pavieniu kunigų dar buvo laikančiu savo nusistatymą.

Galima perskaityti tonas biblinių religinių knygų, apie fizines Kristaus kančias užtiksime labai mažai, gal kokia keletą eilučių. O filmas daugiau kaip valanda parodo tikras kančias …

Pamenu, matyta Martino Scorseses kino juostą “Paskutinis Kristaus gundymas”, kur labai įdomiai atskleidžiama Kristaus filosofiją Jėzus bando suabejoti, pačiu savimi … Ar ne prasmingiau būtų pasielgęs, jei būtų vedęs Mariją Magdalietę turėjęs vaikų ir gyvenęs kaip visi šeimos žmonės …

Rodyk draugams

“ARS LONGA, VITA BREVIS”

Posakis “Ars longa, vita brevis” - “mokslas ilgas, gyvenimas trumpas”. Apmąstant tas posakis turi labai didelės prasmės. Anglai turi visiems gerai žinomą posakį  “Time is money” - “laikas - pinigai”. Bet mano manymu jis ne visai tikslus teiginys. Aš dar pridėčiau, laikas yra brangesnis už pinigus. Slenkant amžiui, laikas vis brangėja. Todėl kas nori gyvenime bent kiek pažengti į priekį, turi suprasti laiko vertę, nes, anot vieno filosofo pasakymo, “Visas amžius neįstengs atlyginti niekais praleistos vienos minutės” … Liūdna, bet ir teisingai, skamba šie Senekos žodžiai : “Didžiausia gyvenimo dalis praeina, žmonėms pikta darant, didelė - nieko nedarant, ir visas gyvenimas - darant ne tai, kas reikia daryti”.

Kai pagalvoji, kiek veltui nueina tų ketvirčių valandų, tų dešimčių minučių, kai žmonės sako : “Tik 10-15 minučių, ką čia bepradėsi !” O jeigu jie pradėtų, kiek iš tų laiko trupinėlių išeitų valandų, dienų savaičių tik per vienerius metus ! O kiek per visą gyvenimą ? Tačiau tos valandos niekais nueina.

Tad pabandykime panaudoti kiekvieną minutę, pav. kad ir gerom knygom skaityti, kurios verčia mąstyti … Užsienio kalbos mokymuisi. Pamatysim, kiek daug gali padaryti jau per keletą mėnesių, jei kasdien tik mokysimės po 15 minučių.

Tinginiauti, veltui leisti laiką gali tik kūnas. Dvasia turi visada dirbti ir dirbti mąstyti ir mąstyti. Dvasia yra lyg malūnas : įpilsi į girnas gerų grūdų, gausi baltų miltų, nieko neįpilsi, girnos suges. Taip ir su žmogumi…

Mano draugas Mario gyvenantis Kuboje išmoko vokiečių kalbos vaikščiodamas po Havaną pasiuntiniu. Tad nedelskim gerų norų vykdymą.  Negalime mėtyti gyvenimo valandų taip, kaip nemėtome pinigų. Tuščias laiko praleidimas yra energijos, gyvumo, būdo netekimas.

Tad priderai sunaudokime laiką …

Rodyk draugams

AŠ NORIU, KAD JI ŽINOTŲ JOG PAMESTINUKAI PAREINA NAMO

Sėdžiu poliklinikoje prie gydytojo kabineto. Staiga krūptelėjau kai prie manęs prisėdo nepažįstamas kokių 35 metų vyras. Jo ausys buvo tokios didelės, kad pagalvojau, kad tikriausia, pučiant smarkiam vėjui, plasnoja. Vyras nusišypsojo plačia geranoriška šypsena. Užsimezgė mudviejų įdomus pokalbis. Kalbėjo rimtai ir nuoširdžiai. Buvo užsikrėtęs pasakotojo nuotaiką. Pradėjo pasakoti savo gyvenimo istoriją. Klausiausi jo pasakojimo ir man atrodė, kad gal būt viskas taip ir buvo, kaip pasakojo šis vyras. Aš klausiausi ir bandžiau suprasti sudėtingą šio žmogaus likimą. Iki šiol nebuvau sutikęs asmens, taip kruopščiai svarstančio savo gyvenimą ir kitų klaidas.

Šiandien buvau gimdymo namuose. Pastovėjau ant laiptų, prie paradinių durų, peržengiau iškapotą nuzulinta slenkstį. Vyras pasirausė kišenėse ir ištraukė pageltusį sąsiuvinio lapelį. Raštelį, kuri man parodė, buvo adresuotas Kūdikių namų direktoriui, jame buvo parašytas tik vienas sakinys : ” AŠ ATSISAKAU SIGITO K … , NES JAM NEJAUČIU JOKIŲ MOTINIŠKŲ JAUSMŲ, KADANGI TAI BUVO JAUNYSTĖS KLAIDA “.

Paimdamas iš manęs ta popieriaus lapelį vyras tarė : “Aš esu lyg sudraskytas laiškas. Parašytas, sudraskytas ir išmestas, bet kažkieno surastas ir suklijuotas. Dabar, kai žmonės skaito mane, pastebi, kad manyje daug ko trūksta … kai draskė, kažkas pasimetė “.

Vyriškis pasitaisė akinius ir kažką mąstė. Sakykite, ar aš galiu paskelbti mane pagimdžiusios moters paiešką ? Aš noriu pažiūrėti į ją … Aš noriu, kad ji žinotų jog pamestinukai pareina namo !

Abu susimąstom … Keistas - tas gyvenimas. Gal šiandien vėl kokia nors mergina rašo … Kūdikių namų direktoriui …

Rodyk draugams

AR BUVO BENT SYKĮ, SĄŽINĖ PRABUDUSI ? …

Vaikštau po Kauno Istorijos muziejaus sodelį. Ar žiema, pavasaris, ruduo kauniečiai myli šia vietą. Atstatė J.Zikaro skulptūrą “Laisvė”, aukurą, Nežinomojo kareivio kapą, medinius ornamentuotus kryžius, knygnešių sienelę, įžymių Lietuvos veikėjų paminklus …

Kodėl ir kam kažkada užkliuvo lietuviški paminklai, Lietuvių liaudies menas ? Tai koroboranto - mažaraščio komunistų partijos nario, norint įsiteikti vyresniam broliui Istorijos muziejaus direktoriaus, barbaro paliepimu sulaužyti ir sumesti į čia pat užkurtą laužą. Lietuvių menas buvo rinktas iš visos Lietuvos, per valanda liko pelenų krūva.

Barbaras apuokas - maksimavičius 1965 metais gavęs LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardą, faktiškai turėjo būti pats užtarėjas ir saugotojas liaudies meno lobių. Baisu, kad toks barbaras buvo giriamas kultūros patriotų - fariziejų ir dar apdovanotas. Koks turėjo būti žmogus, kuris negerbia savo tautos istorinių kultūros vertybių ? Kuriam nebuvo nieko švento … Ėjo aklai komunistų partijos keliu. Kažin, ar tokiam barbarui gyvenimo pabaigoje buvo sąžinė prabudusi ? …

Rodyk draugams

KODĖL KVAILAS ŽMOGUS DAUGIAUSIA LAIMI GYVENIME ? …

Ar kartais susimąstėm, kodėl kvailas žmogus daugiausia laimi gyvenime ? Kodėl protingas žmogus, visada mato gyvenimo kely per daug kliūčių ir netenka pasitikėjimo savimi, dar nieko nepradėjęs ? Kodėl ? …

Rodyk draugams

DU PASLAPTINGI VEIDAI …

Žmogų gamta apdovanojo grožiu, kitus neapsakytu grožiu … Veidas tai žmogaus išorės veidrodis …  Bet žmogus, tas aukštas intelektas, turi du veidus. Vieną matomą, visiems rodomą ir visiems pažįstamą, o kitą paslaptingą, ir pačiam žmogui mažai pažįstamą.

Viešąjį veidą valdo protas, o kitą, tą paslaptingą vidinį veidą - valdo instinktai. Gaila, kad žmonės užmiršta apie savo vidinį veidą, ir nuo pat mažens vaidina, kurdami, grimuodami senais, nuo kitų veidų nukritusiais dažais, o užgrimavę eina į gyvenimą ir ligi pat mirties, dažus nuo savo užgrimuoto veido gausiai dalindami savo artimiesiems …  Ir taip nepabaigiamai, karta po kartos …

Rodyk draugams