BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2010, Rugsėjis

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO #7

Vaikštau po rudeninį parką. Stebiu, kai talentingas žemės tapytojas darbuojasi iš visos širdies. Puikuojasi medžiai, lenktyniauja spalvų gamomis. Rugsėjis eina į pabaigą. Pasigrožėjęs rudens margaspalvem išleistuvėm. Grįžtu į namus ir akis užkliuvo ant kompiuterinio stalo gulinčio seno pageltusiais lapais ir išblukusiu rašalu dienoraščio. Atsiverčiau pirmuosius įrašus. Rašalas išblukęs, bet viskas įskaitoma, rašysena - pažįstama - kruopšti ir aiški. Tai minčių nuotrupos, surašytos į kadaise buvusi išvaizdų bloknotą.

Verčiu lapus. Mirguliuoja žodžiai, sakiniai. “Šiandien man liūdna …  ” “Valio ! atostogos !”, “Įsimylėjau ! Kino aktorę. Žinau, kad praeis, bet kaip smagu …” “Motina susipyko su tėvų. Kaip nepakenčiu to ! …”  ” Kažkoks liūdesys apima mane, bet vaidinu linksmą, kaip norisi kaukti … ” “Aš laimingas, nes gyvenu …”

Man tos mintys dabar - svetimos … Ką įrašyti šiandien ?  “Mane įžeidė …” Ne, ne tai …  “Man liūdna …” Ne, man ne liūdna. Pikta ? Ir ne pikta. Paprasčiausiai … Nerandu žodžio …

Vėl vartau bloknotą : “Kad jūs žinotumėt, kiek aš daug myliu - žemę Lietuvą, visus žmones, gyvenimą … ” Įdomu, iš kokios knygos išskaičiau ?

Padedu bloknotą, įjungiu televizorių. Žinios. Diktorius abejingu veidu skaito paskutines naujienas šalyje ir pasaulyje. Vėl apie D. Kedį, N. Venckienę  dar ir A. Bružaitė įsimaišo savo angelišku veidu, seksualiausios Olialia pupytės, Jurijus Smoriginas ir 10 balų kruopų reklama …

Perjungiu kanalą, Korėja ginklais žvangina. Pamąstau, kiek yra sukaupta žemėje ginklų. Tikriausia pakaktų daugybę kartų sunaikinti viską … Bet jei žmonijos tikslas - susinaikinti, tai jis jau seniai galėjo būti pasiektas …

Išjungiu televizorių, duodu kalbančioms galvoms pailsėti, kad neperkaistų. Atsiverčiu dienoraštį ir skaitau : “PASAULIS IŠSIKRAUSTĖ IŠ PROTO ! … “

Rodyk draugams

SIBABRINĖS ŽVAIGŽDĖS ŽYNYS TIES PASAULIO SLENKSČIU

Pirmą kartą pamačiau M.K.Čiurlionio paveikslus, dar būdamas mokinys. Įspūdį kurį padarė paveikslai, buvo toks milžiniškas, kad meilė menui manyje įsiliepsnojo neužgesinama liepsna iki šiol. M.K. Čiurlionio paveikslai atvėrė daug paslapčių, prabilo į mane savo nepakartojama kalba, palietė giliausias sielos stygas, padėjo pažinti meno pagrindus. Daugybę valandų esu praleidęs Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Visada, kai prisimenu Čiurlionį, prieš akis iškyla nuostabūs jo paveikslų vaizdai: saulėje švytinčios pilys ir bokštai, aukštai virš medžių ir debesų iškilę tiltai, smaragdinėse marių gelmėse paskendę žiburiai ir nuskendę miestai, stebuklų miškuose vaikščiojantys karaliai, bekraštės kosminių erdvių platybės, piramidžių miražai … Žiūrint į paveikslus, krūtinėje suvirpa nerimas, sielą užlieja gilių jausmų banga, atgyja pamirštos svajonės, troškimai ir gūdus ilgesys kažko begaliniai gražaus, tyro, didingo …

M.K.Čiurlionio paveikslai kupini fantastikos, poezijos, muzikos. Juose vaizduojamas pasaulis nėra realus, apčiuopiamas ir konkretus, - jis pilnas pasakiškumo, paslapčių, simbolių. Dailininkas į jį supantį pasaulį, žiūri pro poezijos prizmę. Čiurlionis didelis gamtos mylėtojas, studijuoja gamtą, kurią atitinkamai perfrazuoja savo paveiksluose.  Jo kūriniuose taip gausu gamtos elementų.

Vėlesniame savo kūrybos etape Čiurlionis žiūri į pasaulį ne tik poeto, bet ir muziko akimis. Tarsi viską suvokdamas per garsų pasaulį, jis stengiasi tai išreikšti savo paveiksluose, kuriuose net pavadina muzikine terminologija. Jo paveiksluose, kaip ir liaudies pasakose, padavimuose ir muzikos kūriniuose, randame įvairių įspūdžių fantastinės visatos vaizdus, kur angelas žengia žvaigždžių takais. Žinoma, negalime sutikti su tokiu visatos vaizdavimu, bet mene, kaip ir mituose, šitokia visatos personifikacija dažnai sutinkama. Senovės mituose, kalbama apie jų ” amžiną žavumą”.

M.K.Čiurlionis nesukūrė ir negalėjo sukurti savo meninės mokyklos ir krypties. Jo meninė mąstysena buvo per daug individuali, susiformavusi specifinių istorinių ir subjektyvių veiksnių pasekoje.

M.K.Čiurlionio kūryba nepaseno. Čiurlionio kūryba moko žiūrėti į gyvenimą giliai ir jautriai, skatina kūrybiškai ieškoti ir siekti taurių moralinių vertybių, didelio ir įprasminto grožio. Moko mylėti Tėvynę, gamtą, žmogų, verčia mąstyti apie dabartį ir ateitį, įkvepia svajonėms, suteikia tvirtus sparnus žmonijos poreikiams.

*

Šį  įrašą apie M.K.Čiurlionį mane paskatino ir įkvėpė blogeriai iš Lenkijos ir Čekijos. Viename Lenkų blogų užtikau gana išsamų aprašymą apie M.K.Čiurlionį. Dėkui blogeriams kaimynams taip gražiai atsiliepusiems apie M.K.Čiurlionio kūrybą.

Rodyk draugams

GERAS ŽODIS ĮSITVIRTINA MŪSŲ ŠIRDYJE …

Kai mes negalime žmogui padėti, niekas negali būti jam brangiau, kaip keletas nuoširdžiu, padrąsinančių ar atjaučiančių žodžių.

Budistų dvasinis lyderis DALAI LAMA, kovotojas už Tibeto laisvę buvo įkalintas vienutėje. Plieno grotos ir aklinai užvertos durys skyrė ji nuo laisvės. Vieną pavasario vakarą jis ypač skaudžiai pergyveno vienatvę. Lydėdamas gęstančią dieną, jis prigludo prie lango grotų. Staiga iš lauko pasigirdo žingsniai. Tai buvo kareivis sargybinis.

- Nuobodu jums ? …  Užrakino ir laiko ? … Šie keli žodžiai DALAI LAMAI sukėlė ištisą jausmų ir minčių bangą.

Ilgam mūsų atmintyje įsitvirtina geras žodis, daug metų nešiojamės mes jį savo širdyje. Kodėl kasdieniniame gyvenime mes taip šykštūs gero žodžio  … nejaugi mūsų draugai, bendradarbiai, ar taip sutikti žmonės, kurie supa mus, neverti jų ? Susimąstykim minutėlei ! Prisiminkime savo draugus, pažįstamus, visa kas gera, ką žinome apie juos ir ką vertiname juose. Ir nešykštėkime GERO ŽODŽIO. Jis brangus žmonėms.

Tad su geru žodžiu praskaidrinkim naują dieną.

Rodyk draugams

LAIŠKAS BE ATSAKYMO …

Krenta lapai auksiniai. Čeža po kojomis ir traukia akį. Einu romantiškai nusiteikęs su šypsena veide po rudeninį miestą, leisdamas pailsėti smegenims … Parke ant tako geltonų lapų apsuptyje keistai judėjo sraigės namelis, užpuolusi varna, stumdė namelį, bandydama iš jo ištraukti pastipusią sraigę. Dar viena atskrido ir susiėmusi su kitą savo konkurente voliojosi sausų pageltusių lapų apsuptyje …

Tik štai … akis užkliuvo už rožinio popieriaus lapo. Nežinau, kas mane sugundė gal smalsumas, tad paėmiau tą popieriaus lapą. Tai buvo laiškas … Perskaičiau, jis man sukėlė daugybę įvairiausių jausmų ir minčių.  Gal neužpyks laiško autorius, tad  pateikiu laišką Blogo skaitytojams .

Virgi,

kai tu skaitysi šitą laišką manęs jau nebebus.Žinau, ką tai reikš tau ir vaikams. Pagalvoju, kodėl nepadariau to anksčiau, bet dabar ilgiau tverti negaliu. Man taip sunku ką nors pasakyti, bet noriu, kad tu žinotum, jog tai ne tavo kaltė. Aš nebuvau tau gera žmona ir man nič nieko neišėjo, viskas ėjo tik blogyn ir aš pasiilgau poilsio ir ramybės.

Aš daugiau nebegaliu taip. Suprantu, kad esu labai savanaudė ir kad tik bėgu nuo visko. Bet jeigu nepabėgsiu, išprotėsiu. Turiu pabėgti - neturiu jėgų visa tai ištverti.

Ant kompiuterio stalo rasi visas sąskaitas. Viskas sumokėta. Atiduok kaimynei skolą, skolinga jai 20-litų. Prisimenu senus laikus, kai mudu buvome tokie laimingi. Niekas nepajėgs jų iš mūsų atimti. Žiūrėk Jolitą ir Jurgitą. Žinau kalta aš - ne tu. Negalvok apie mane blogai ir man už viska atleisk.

- DALĖ -

Rodyk draugams

“ŽMONĖS, BŪKITE ŽMONIŠKI ! TAI PIRMOJI JŪSŲ PAREIGA”

Šiais laikais, melo, pasipūtimo, pavydo, be garbės … materialūs poreikiai ima viršų. Šiame verksmo, kančios pasaulyje tampa svarbiausios vertybės - pinigai, jėga, dvasinė melagystė, prabanga, ištvirkavimas, pramogos … O ŽMOGUS ?! … ŽMOGUS tapo priedas prie materialių dalykų. O ŽMOGIŠKUMAS ? ! … Žmogiškumas tampa vis didesniu DEFICITU. Mąstau … , nejaugi neliko nieko švento ? ! …

Norėdami ugdyti žmogiškumą ŽMOGUS privalo atsispirti geiduliams. Nes kiekvienas geidulys temdo sąmoningumą ir menkina žmogiškumą.

Žmogiškumas, reikalaujantis nusiplėšti bjaurią abejingumo kaukę. Be abejo, tai ne taip jau paprasta. Bet juk, apskritai, viskas nelengva. Nelengva būti atsakingam už likimą žmonių, kurie tavimi pasitiki. Nelengva būti žmogumi ! …

Jei tu drauge …  esi ŽMOGUS, apsidairyk … Greta gyvena žmonės, seni, jauni, sveiki ir paliegę, bekojai ir neregiai … Nepraeik pro šalį, nes gyvenimas TRUMPAS. Mūsų pareiga - daryti gerą kitiems. Toks jau nerašytas žmogiškumo įstatymas. Lietuvių žmogiškumas yra savotiškas, jis susijęs su prigimtiniu širdies gerumu.

” Žmonės, būkite žmoniški ! Tai pirmoji jūsų PAREIGA ” /Ž. Ž. Ruso/

Rodyk draugams

KAIP PASIELGTUM SKĘSTANČIAME LAIVE ? ! …

Klastingai bangai apvertus prabangų kruizinį laivą Atlanto vandenyne, nedidelė išgyvenusiųjų grupelė ištikima “homo homini lupus est”, kad žmogus žmogui - vilkas …  Retas kas esa plaukęs kruiziniu laivu, bet vizgi įsivaizduokim tokia versiją : viskas tviska prabanga, visi laimingi, džiaugiasi gyvenimu, draugai nauji, linksmi protingi žmonės, naujos pažintys, gražios kelionės akimirkos …

Katastrofos akimirka : kai išsitrina įprasto gyvenimo normos, labai greitai atsiskleidžia žmonės. Sprendimai gyventi ar mirti priimami per sekundę. Pamatęs žmonių elgesį ekstremaliose situacijose supranti, kokie jie … Žmogaus baimė - pabrėžiama bejėgiškumu …

Net jeigu niekada nekeltume kojos į laivą, panašios katastrofos gali įvykti ir surasti mus bet kur …

Tad kaip pasielgtumėt Jūs skęstančiame laive ? …

Rodyk draugams

VANDENS LAŠAI … …

Ar žiūrėjai ankstyvą rudens  rytą į Nemuno upės vandenį, kol diena nesudrumstė jo ramybės ? … … Vanduo būna vėsus ir tyras kaip krištolas. Jame atsispindi ne tik spalvomis žaidžiantis brėkštančio ryto dangus. Tad gerai įsižiūrėk ir tu pamatysi, kaip virpa vandenyje ant pakrantės medžių lapų pakibę rytmetinės rasos lašai … …

Kiekvieno Žmogaus gyvenimo žingsnis, kaip vandens lašai … … Tik lašas virpės, virpės ir nukris. Suraibuliuos vanduo, nubėgs į visas puses bangelės ir nebeliks atspindžių. Gyvenime niekas neišnyksta, pro dešimtmečių glūdumą, praūžusias audras dar ryškiau ir skaisčiau žmonių atmintyje atsispindi praeities vaizdai … …

Rodyk draugams