BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2010, Gegužė

NEKALTAS KYŠIS

Savaitgalį per tradicinę Kauno miesto dienos gimtadienio šventę vieną  “Kauno Pone” su drauge ir kokia penkerių metų berniuku vaikštinėjo ir apžiūrinėjo Laisvės alėjoje vykstančia mugę, dienos šventės renginius.

Berniukas gavęs iš mamos krepšelį saldainių nepastebėtas pasimeta tarp žmonių, garsų ir kvapų, palikdamas mamą ir mamos draugę besisukiojančia prie gausybės tautodailininkų kryžių, kryželių, koplytstulpių, kryželiais apkabinėtų šventųjų paveikslų  …

- Aurimai, toli nenubėk, dar policininkas areštuos ! Spėja šuktelėti ir perrėkti gatvės triukšmą mamą. Staiga mama ir drauge mato : prie knygyno stovi aukštas, plonas policininkas, o šalia jo - Aurimas. Ir ką gi ? ! … Berniukas vaišina policininką saldainiais.

- Aurimai ką tu sugalvojai ? … Motina puola prie berniuko.

- Mama, dabar manęs dėdė policininkas niekada neareštuos - nes aš policininkui daviau kyšį …

Rodyk draugams

APKABINKIME MEDĮ, PAJAUSKIME KAIP PLAKA JO ŠIRDIS

Šiandien stebėjau moterį kuri labai gražiai bendravo su ąžuolu. Moteris prie medžio lietėsi nugara, krūtine ir pilvu, delnais. Iš moters veiksmų buvo matyti, kad jei prigludus, susiliejus su medžiu ir tapus vienu organizmu yra malonu pajausti medžio skleidžiama šilumos energiją.

Pamenu, kai mama mums vaikams dėdavo į kišenę kaštoną ar gilę.Tad ir dabar ištisus metus kaštoną nešioju kišenėje. Kiekvieną gamtos detalė suteikia šilumos žmogaus gyvenimui …

Medžiai turi tiek gyvybės, šilumos ir sąmoningumo, kiek jų turi gyvūnai ir žmonės. Ne kartą teko tiesiog tyliai sėdėti ir klausytis medžių dainos. Kartais atrodo tarsi regėčiau tų medžių sielas ar fėjas. Tarp medžių, kai buni susijaudinęs nurimsti - išsikrauni gali pajausti medžio dvasią. Visos gyvybės formos yra susietos tarpusavyje ir visa gamta paveikia žmogaus gyvenimą. Žmonės, sugebantis atverti tas gamtos duris, gyvena didesnėje harmonijoje su savimi ir juos supančia aplinka, jeigu suranda laiko įsiklausyti į gamtą. Įsiklausymas praturtina gyvenimą.

Pamėginkime įsivaizduoti, jog kalbamės su medžiu, akmeniu. Paprasčiausiai pabendraukime su augalais … Diena tikrai bus nuostabi, be pykčio, streso … ir niekada nesijausime vieni. Suvoksime, jog pasaulis yra kupinas nuostabaus GROŽIO, STEBUKLŲ ir ĮVAIROVĖS.

Tad apkabinkime medį ir pajauskime kaip plaka jo širdis.

Rodyk draugams

PAMESTAS LAIŠKAS

Einu namo ir po kojomis vokas, neužklijuotas su laišku ir nuotrauka. Taip netikėtai. Pakeliu ir vartau rankose. Smulki, bet įskaitoma rašysena. Adresas : Egidijui L … … , Londonas  … , Anglija.

Brangus sūneli,

jau mėnuo, kaip aš namuose. Nepajutau, kaip greitai prabėgo laikas. Darbų begalė - namas, vienuolika metų šeimininko rankų nematęs. Apgriuvęs, visur netvarka ir statybinės medžiagos išvogtos. Pinigai, kuriuos parsivežiau iš įkalinimo ištirpo pradėtam remontui. Viską reikia pradėti nuo tų būtiniausių smulkmenų, kaip ir po vestuvių. Daug padėjo kaimynai.  Tas įkalinimas keičia žmogų į  gerą ir į blogą. Kaimynai pamiršę tą istoriją, bet tiki, kad buvau nekaltai apjuodintas vienuolikai metų.  Elena pasikorė negalėdama ištverti, kad neteisingai liudijo, o sūnus nuskendo. Aš nepykstu, viską atleidžiu. Amžiną atilsį jiems … !

Prisimeni dėdę Titą su kuriuo mudu mišką kirtom ? Padėjo dengti stogą, kuris buvo kiauras kaip rėtis. Viskas būtų gerai, bet kokia mamytės sveikata. Bijau, kad gali ir nesulaukti tavęs. Vos namų ruošą nudirba. Visai negali dirbti, sveikata neleidžia. Vis rymo prie lango. Pamato vyrą - bėga į kiemą pasitikti. Galvoja, kad tai tu grįžti.

Atvažiuok mus aplankyti, neisivaizduoju, kaip tu atrodai. Paskutinį kartą mačiau tave kaip buvai dar septyniolikos metų. Laukiame. Bučiuojame.

Tavo mamyte ir tėtis.

Perskaičiau laišką, pavarčiau. Ką daryti ? ! … Tūkstančius kilometrų pėsčias nenukulniuosi. Tad užklijavau pašto ženklą ir įmečiau laišką į laiškų pašto dėžutę.

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 5

Šiandien užtikau seną nuotraukų albumą. Nežinau, kodėl tėvai jį taip gyliai paslėpė nuo mus vaikų akių … Išsitraukiu iš rašomojo stalo stalčiaus padidinamąjį stiklą. Nuotraukas išsidelioju ant stalo ir skaitau nuotraukų  “gyvenimo nuotrupas”. Labai tolimos praeities gyvenimo, kurį aš galiu tiktai įsivaizduoti, ir seną praeitį sudurstyti.

Įsižiūriu į nublukusęs  “sulaikytas gyvenimo akimirkas”.  Man tas gyvenimas nerealus, ieškantis savo  “taško” tarp fantastikos ir pasakos.

Už lango lietus, žvarbus vėjas, o nuotraukos šiltos. Vienišas beržas lauko gale šakos aplipusios ankstyvos žiemos sniegų, kitoje - pasviręs koplytstulpis, taip patraukia akį savita architektūrine forma, bei ornamentika, tokia malonia širdžiai ir akiai … Balta obelis, o po ją jauni, geros nuotaikos ir džiaugsmu švytintis veidai.  Taip ir norisi po tą obelimi atsisėsti ir kartu pasvajoti …

Gyvenimo nuotrupos … Kažin ar yra išlikęs tas beržas ? Tikriausiai jis jau išsikerojęs - senyvas beržas. O tą obelis ar dar žydi ?

Praeities liekanos … Nuotraukos, kaip ir žmonės turi savo likimus …

Rodyk draugams

APMĄSTYMAI … …

Šiandien stovėjau prie Nemuno kranto ir gėrėjausi, kaip žaidžia saulės spinduliai, glosto vandens purslus. Tarp akmenų, tarp galybės tuščių butelių, konservų dėžučių, plastmasinių butelių, visokio šlamšto nuolaužų … Stebėjau kaip nuo akmenų tyškančiuose pursluose žaidžia miniatiūrinės vaivorykštės. Mintys įkaitusiame mastymo aparate slinko tingiai filosofine tėkme … Mąsčiau apie kažkokio genijaus išradimą … Ir prieš šimtą, prieš tūkstantį metų Nemunas sruveno lygiai taip pat, bet  kas valandą, net kas minutę, jis gurga naujai ir nepakartojamai …

Rodyk draugams

UŽKALBĖTAS VANDUO … SAKO PADEDA …

Penktadienį po darbų įsėdu į mikriuką ir dumiu į namus … Mikriukas apytuštis, groja neaiški muzika ir tik dvi moterys iš visko matyti, kad susitiko dvi draugės. Viena papilnėjusi - laukiasi šeimos padidėjimo, bet abi iškalbingos, o ir vairuotojas pasitaikė gerai nusiteikęs ir labai kalbus. Tad nesunkiai ketvertukui užsimezgė pokalbis.

- Sakau aš tau - šnabždėjo draugė kitai, kur jokie vaistai nepadeda, jo užkalbėtas vanduo kaip ranka nuima ligą. Mano duktė vis šaukė, kad netiki jokiais burtais, o kai davė vaikeliui porą šaukštelių nuryti, tam iš karto pagerėjo. Nereikėjo mažulėlį ir į ligoninę guldyti. Papilnėjusi klausėsi, linkčiodama galvą.

Neiškenčiu, žvilgteriu akies kampučiu ir paklausiu. O kaip tas  “daktaras ” užkalbėtojas gydo ? Truputėlį įsižeidžia išgirdusi netikėtą klausimą. Moteris pasimeta. Kaip … nu taip - gerai gydo ! Užkalba vandenį ! Prikiša lūpas prie “bonkos”  kakliuko, kažką marmaliuoja, rankom mosikuoja … Kiek jam žmonės dėkoja ! Yra ligų, kad nors keturiuose pasaulio kampuose gydytojo ieškok - nesurasi. O tas vanduo užkalbėtojo dieviško žodžio pagalba. Iš karto pagydo. Mano pusseserės mergaitė - negyva ant žemės krisdavo. Išgydė. O ligoninėje gulėjo toks berniukas, kurį traukuliai kankino. Užkalbėjo, išgėrė du buteliukus vandens ir iš karto sveikutis …

- Vandens iš krano ?  Išplėčiau akis …  Taip patvirtina moteris, vandeniu. Mat, netikėliai gydytojai pastaruoju metu ne gydo, bet tyčiojasi iš ligoniu ir vis glosto savo kišenę …

- O kas tą užkalbėtoją išmokė tu  “stebuklingų”  žodžių ?  … Tai didelė paslaptis. Sako, kad iš amžiną atilsį tėvo išmoko. Dabar dukterį nori apšviesti. Tik ji kol kas drovisi užkalbėti. Jos vaikai dar maži, o vienas neseniai mirė.

- Mirė ? … Ir negalėjo užkalbėti ? … Moteris žvilgteri į mane įtariai, o kita su šypsena veide … Atsidūsta, ne nuo visų ligų padeda, užkalbėjimas. Bet tai tikru tikriausias žmonių mulkinimas … apgaudinėjimas …

Moteris nutyla po kelių minučių samprotauja : jeigu atsiranda žmonių, kurie prašyte prašosi apmulkinami už nuosavus pinigus, kodėl gi nepasipelnyti ?  Žinoma, daugybę plūstančių ligų - tai akiplėšiška reklama. Bet vis dėlto naivių žmonių dar netrūksta ir keliauja …   …  “buteliai”  su  “stebuklingais užkeikimais”. Iš viso šito galima būtų skaniai pasijuokti. Bet kalba eina apie mūsų visų žmonių sveikatą ! Tai įsisąmoninus, šypseną pakeičia pasibaisėjimas. Kaip galima žaisti su žmogaus sveikata, nesikreipiant į tikrą gydytoją ? Kaip galima girdyti nešvarių, bakterijomis knibždančiu vandeniu, ties kuriuo paburbuliavo godus šarlatanas ? …

Įlipa naujas keleivis įkaušęs vyriokas ir dėmesys nukrypsta į įsėdusi keleivį. Pasižiūriu, kad ir man atėjo laikas išlipti.

Tad iki sekančio brangieji ! …  …

Gero svajingo pavasario !  …   …   Nepamirškite pasveikinti savo brangias ir mylimas mamas su Motinos Diena. Nepagailėti gražių žodžių ir įvairiaspalvių gėlių žiedų.

Rodyk draugams