BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2010, Balandis

Į ŽEMĘ SUGRĮŽTA PAVASARIS …

Pavasaris Albert Wisse Zwarteveen

Pavasaris Albert Wisse Zwarteveen

Į žemę pavasaris sugrįžo. Šaltas, darganotas pavasaris. Išsiilgo visi žmonės, išsiilgau ir aš laukdamas atšilimo. Pikti esame, nekantrūs. Jau ir balandžio mėnuo eina į pabaigą , o medžiai taip nenoriai atveria savo pumpurus. Kiekvieną rytą su viltimis dairomės į dangų, o tikrojo pavasario kaip nėra taip nėra.  Paukščiai sugrįžo į savo gimtuosius lizdus, bet čiulbėti nenori - ir jiems šalta, ir jiems nelinksma. Prie muzikinio teatro sodelyje inkilėlyje gyvena varnėnų pora, bet pašvilpauja labai retai, tik kai saulutė kyšteli savo nosį iš po debesų, tai ir išlenda pačiulbėti.

Šiandien bevažiuodamas į darbą atkreipiau dėmesį į gandrą stypsojonti prie Neries pakraštyje, bet toks nužvarbęs,  pasišiaušęs ir toks liūdnas … Blogas šiemet pavasaris, blogas ir nedėkingas.

O grįždamas namo buvau labai džiaugsmingai nustebintas. Prie Šv. Archangelo Mykolo (soboro) bažnyčios porelė jaunuolių riedutininkų. Daugeliui atrodo, kad riedučiai - ekstremalus potyrius mėgstančių paauglių pomėgis.  Ne pirmą kartą atkreipiu dėmesį, kad daug mieste atsirado promogaujančiųjų riedutininkų, o miestui, kuriame važinėja riedutininkai priduoda gyvasties.

Tad surinkime dar likusias visas žibuokles. Pasistiprinkime pavasarinę saldžia beržų sula. Nebijokime svajoti, tikėti pavasario stebuklais, pasišildyti saulės spinduliais, pasigrožėti atbundančia gamta, įkvėpti gaivios pirmosios žolės aromato.

Su pavasariu !

Rodyk draugams

ŽMOGUS TURINTIS ANGELĄ SARGĄ …

Šį kartą noriu Blogo skaitytojus supažindinti su labai dvasingos, meniškos, poetiškos sielos liaudies menininkę ELĄ, kuri gyvena Lenkijoje ir džiugina savo angelų sargų šeimynomis. Yra surengusi ne mažai angelų tematikos savo darbų parodų. Ela galima pavadinti  “Angelų sargų karalienę”.

Neseniai  turėjo užsakymą 20 angelų  apgyvendinti naujame name. Prieš tai 50 angelų jau gyveno sode - išskirtinio dizaino lauko pavesinėje. Namo šeimininkė yra įsitikinusi, kad angelai neša laimę ir skleidžia teigiamą energiją. Dievas sukūrė angelus tam, kad išlaikytų visatą ir pagelbėtų žmonijai.

Angelais turėjo būti išpuoštos naujo namo palangės, sienos. Angelais stovinčiais, sėdinčiais, gulinčiais …  Malomu matyti savo darbus, žinant , kad jie gyvens tarp žmonių mėgstančius meno kūrinius.

Su tais angelais dailininkei nutiko toks - tiesiog anekdotinis nutikimas. Pas šeimininkus užėjo geri draugai ir buvo nustebinti vieno angelo … Vienas iš šių sėdinčių angelų turėjo panašumą į jų dvylikos metų dukrą. Žinoma po tokio panašumo dailininkė turėjo padovanoti tą angelą. Labai gaila, bet antro tokio angelo neįmanoma buvo padaryti. Dailininkė tiesiog negali kopijuoti savo darbų. Visą savaitę sapnavosi tą angelų šeimyna …

Sakoma, kad angelai sargai “sergsti” visuose mūsų gyvenimo sferuose, kad kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą. Tad tegul dieviškasis angelas globėjas suteikia mums išminties ir meilės, pakeistu mūsų mintis į geras, guostų, gintų, apsaugotų mus nuo pikto ir laimintų kiekvieną geros valios žmogų.

Rodyk draugams

PASLAPTINGAS GAMTOS PASAULIS …

Kartais koks nors netikėtas atsitikimas gali visiškai abejingą žmogų priartinti prie paslaptingo gamtos pasaulio, visai netikėtai parodyti tai, į ką jis jau šimtą kartų žiūrėjo, bet nematė.

Važiuodamas pro Noreikiškes atkreipiau dėmesį į du didelius klevus. Stebėjau nuogų medžių viršūnes, kurios buvo pasipuošusios žaliomis išsikerojusiomis amalų šluotomis. Vasarą ne kartą važiuodamas tuo pačiu keliu nepastebėdavau ant klevų šakų tų amalų, beveik būdavo jų nematyti - užstodavo beržų ir kitų medžių lapija. Kitą kartą važiuodamas jau pačios akys ieškojo tu dviejų klevų pasipuošusiu amalų šluotomis. Pastebiu paukštį tupianti į amalų krūmą ir kinkuojanti ilga savo uodegą, o snape laikanti kažkokį apvalų baltą daiktą. Bet ką jis laiko taip tvirtai suspaudęs snape ?

Bandau prieiti arčiau klevo ir aiškiai matau, kad amalų puokštėse didelės, baltos, blizgančios uogos, tikriausia dar užsilikusios nuo pernai metų. O paukštis išsigandęs palieka klevą, purpsi pro medžius, nepaleisdamas savo radinio. Keistas paukštis - amalų uogų, užtektų šimtams paukščių, o jis nešasi tą vieną baltą uogytę kaip didžiausią brangenybę.

Pavasarį atkreipkime dėmesį į beržus, klevus, tuopas pasigrožėkime medžiuose amžinai žaliomis amalų šluotomis, nesunku juos pastebėti - tereikia tik truputį galvą atlošti, ne vien sau po kojomis žiūrėti …

Rodyk draugams

PASIJUTAU KAŽKO KALTAS …

Virgį pažinojau seniai, dar iš mokyklos laikų. Ir štai prieš Velykas skubu gatve … Virgi, tu ? !  Sunku beatpažinti …

- Pasikeičiau, tiesa - patenkintas šypsosi Virgis. Smagu susitikti, prisiminti bendrus pažįstamus, draugus … Žinai, aš čia pat gyvenu. Užsuk valandėlei pas mane pakalbėsim, juk tiek metų nesimatėm. Zulinom tą patį suolą. Įkalbėjo, o tiesiog iš senos draugystės užsuku trumpam …

- Tu prisėsk, aš baigsiu pietus Jurgai, - žmonai ruošti. Žmona turi greit grįžti iš darbo. Žinai - tos žmonos ! … Apsidairau, namas gal ir didokas dviem, kambariai erdvus, jaukus, apstatyti naujais madingais itališkais baldais. Visur ąžuolas. Galvoju paimsiu knygą pavartyti, kol Virgis baigs tuos pietus ruošti …

Pasijutau nepatogiai … Knygų nematyti prieš mane stovėjo išrikiuotos lėkštučių, puodukų vazelių, taurelių, butelių eilės.

- Knygų žiūri ? Neieškok, neskaitau aš jų. Geriausias kurios buvo į lagaminą sudėjau ir į rūsį pelėm darbo, o kitas į sąvartyną išmečiau. Tegul šviečiasi bonžai. Nuo tokiu Virgio žodžių jaučiau kaip man nukaito skruostai.

- O kaip su politechnikumų ? Taip ir nebaigiai ? O kam man jis ? Ir taip uždirbu gerai ! Kam man kvaršinti galvą ? Štai iš mūsų draugų baigė aukštąjį, o gyvena blogiau … Kai kurie išvažiavo laimės ieškoti į Angliją, Airiją … Ir ką ? ! …

Užteko su Virgiu pakalbėti valanda, ir supratau, kad kalbėti nebėra apie ką. Žinoma, kai kalba atsitiktinai užsimegzdavo apie naujus baldus, apsirengimą, mašinas ir pan. Tačiau ir čia būdavo jaučiama skonio stoka. Kalbant apie naujas knygas, teatro spektaklius Virgis paslapčia žiovaudavo. Kažkaip pasijutau kažkuo kaltas prieš Virgį …

Rodyk draugams

ĄŽUOLAI IR MES …

Netiesa, kad Kauno ąžuolai paseno … Ąžuolai nesensta, už juos skaičiuojame metus, pavasarius. Yra žmonių kurie kasmet su ąžuolais sutinka pavasarį. Apeina, lėtai vieną ąžuolą, kitą, užvertę galvas, stebi pirmus gležnus, dar bejėgiškai blyškius lapus, priartėja, paliečia delnais šiltą šiurkštų kamieną, pastovi ir, tarsi po kažkokio paslaptingo ritualo, nuoširdžiai nusišypso …

Nustemba kelio pakraštyje atradę naują kelmą, dar švytintį medienos baltumu. Priklaupia, skaito metų ratus. Šimtas, šimtas penkiasdešimt  …  Ir nuliūsta, užtikę nužudyta šimtametį ąžuolą.

Mačiau senukus žilus, šypsančiais giedriais veidais. Susiėmę už rankų eidami jiems vieniems reikšmingais takais prie medžių, kurie man visai ką kitą priminė.

Stovėjau žiūrėdamas į pušis, kurios dar stiebėsi, kurias taip mėgo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Jaunystė slėpėsi už milžiniškų ąžuolų kamienų, bučiavosi, juokėsi, verkė, užgautos nuoskaudų ar mažyčių nesusipratimų.

” … Pameni ? Prie šito ąžuolo, mes slėpėmės nuo lietaus. Ir mes buvome kažkuo panašus į medžius. O paskui aš pakėliau tave ant rankų ir nešiau … Pameni ?  Kai rudenį ąžuolynas švytėdavo rausva, geltona, pasteline spalva. Kai ten, ant suoliuko sėdėjom, ąžuolų šakos nusvirdavo, gilės papsėdavo pro lapus mums ant galvų ir į žolę, kaip lietaus lašai !”

Ąžuolynas išsaugoja prisiminimus šimtus metų. Galėčiau papasakoti dešimtis linksmų ir liūdnų istorijų. Norisi, kad visos kartos, ateinančios pakeisti vieną kitos, surastų savo jaunystės pėdsakus prisiminimuose, kuriuos išsaugojo taurūs medžiai.

Ąžuolai nesensta. Mes juos pasendinam, už juos skaičiuojame metus ir pavasarius. Senstame mes, tačiau čia lieka mūsų jaunystės dalis.

Rodyk draugams

UŽUOJAUTA LENKŲ TAUTAI

NUOŠIRDŽIĄ UŽUOJAUTĄ KAIMYNAM LENKAM TOKIOS BAISIOS TRAGEDIJOS AKIVAIZDOJE.

STIPRYBES ! LAI DIEVAS SAUGO LENKIJĄ !

Rodyk draugams

IŠ SENO PAGELTUSIO DIENORAŠČIO # 4

Prašau, nekaltink manęs, jei tau malonaus žodžio netariau … Aš mylių žmones ir gyvenimą … Visi žmonės - keleiviai : vieni drąsūs ir galingi, kiti bailūs ir temoka tik šliaužioti …  Aš noriu, kad visi būtų drąsūs. Nepyk, draugę, jei netariau tau meilaus žodžio … Aš jaučiu, kad tu mane myli, o aš savo meilę noriu paslėpti. Noriu mylėti, ir noriu, kad mylima apie tai nežinotų … Tebūnie mano meilė kaip tie tyrus rasos karoliai, kurie nuo saulės spindulių išsisklaido. Tegul jokios grandinės nevaržo kilniausių jausmų.  Geriau yra žiūrėti ir džiaugtis saulę, negu degti joje. Nepyk ir nekaltink už tai manęs … …

Rodyk draugams

JOS NĖRA, JI IŠĖJO Į KINĄ … …

Velykų proga pas draugus gėrėme kavą su brendžiu. Be manęs ir žmonos dar buvo keletą šeimininko draugų. Prie šventinio stalo užsimezgė įdomus pokalbis. Su gerais draugais, mažai būna paslapčių. Tad šeimininko draugai pradėjo kamantinėti Ramūną. Ramūnai kodėl neturi poros ?  Taip ir pasiliksi senbernis … Man labai patiko Ramūno pasakojimas. Įdomi ir gan juokingą istorija nutikusi jam prieš pat Velykas.

Man patiko tokia mergina ir aš tiesiog galvojau, kad ilgai ieškojęs pagaliau radau savo išrinktąją. Kai ją sutikdavau gatvėje jį išplėtusi akys sakydavo: ” Ir vėl jūs čia ? Baikite mane persekioti ! Ar jums nenusibodo ? ” Bet vieną dieną ji mane užkalbino pati. Jūs geras vaikinas, bet aš draugauju … Turiu kitą draugą … Patikėkite, jūs veltui gaištate, vargstate …

- Man tai ne vargas, bet laimė ! O aplamai, kas gi už savo laimę nekovoja ? ! Mano išrinktoji pažvelgė į mane ir gan gudriai šyptelėjo. Pamaniau, kokia graži šypsena .

- Jūsų atkaklumas man patinka.

- O jis … taip pat atkaklus ?

- Ne Jis toks paprastas … Bet man su juo gera ir nenuobodu … Bet šito per mažai ! Primityvu neatitinka šiam laikmečiui …  Gal ir primityvu, bet kartu taip miela ir žiūri į mane savo išplėstomis akimis. Jūs turite juo atsikratyti paprasčiausia palikti.

-Ne, ne negaliu, negaliu ! Kaip gi užgauti tokį gerą žmogų. Jis nekaltas, kad aš jam patinku.

-Taip suprantu, bet kodėl jūs negalite pasielgti kitaip ? Žinai, turiu planą. Rytoj mes susitiksime anksčiau, o jūsų mama tegul jam pasako, kad jūs išėjote su vienu draugu į kiną. Tuomet jis viską supras ir nereiks aiškintis. Kiek pasvyravusi, ji mano planui pritarė.

Sekančia dieną aš ateinu anksčiau kaip ir tarėmės. Gėlių kioskelyje nupirkau raudoną kaip kraujas rožę. Nutaisau plačią šypseną ir skambinu į duris. Duris atidaro jos mama ir sako : Jos NĖRA. Ji su vienu draugu išėjo į kiną … …

Rodyk draugams

PUODELIS BERŽŲ VYNO …

Saulėta popiete vaikščiodamas po beržyną mintys nukrypo į užmarštį nubėgusius laikus … Baltas beržynas, liekni gražūs kamienai. Lengvas pavasario vėjas susisukusiomis tošelėmis švilpauja … Pamenu, vaikai pavasarį bėgdavome į beržyną parsinešti pirmosios pavasarinės dovanos. Puodelį  “beržų vyno “. Vieversėliai aplipdavo beržo kamieną ir sulą gerdavo. Kaip atsisakyti paukšteliui nuo  “saulės vyno ” ! O ką jau kalbėti apie genį, tą sulos mėgėją ! Mes jį vadindavom  “laimės paukščiu”.

Seniau sulą raugindavo pridedant mielių arba apynių. Išeidavo savotiškas sulos alus. Beržų sula - skanus, stiprinantis, gaivinantis ir naudingas gėrimas. Suloje yra daug vitaminų. Pavasarinė beržų sula gydo bronchitą, skrandžio žaizdas, inkstų akmenligę, tirpdo šlapintakių akmenys, stiprina po žiemos visą organizmą. Kaip kosmetinė priemonė sula gali būti naudojama veidui valyti. Kad būtų nauda gydant lygas, reikia išgerti apie 2 litrus per diena. Seniau sulos galima buvo nusipirkti parduotuvėje. Dabar nežinau ar Lietuva gauna to produkto iš Baltarusijos.

Giminaitis grįžęs iš Kanados pasakojo, kad Kanadoje iš klevų sulos daromas specialus vynas, šampanas, gira. Nežinau ar kada teks paragauti vyno iš klevo sulos …

Tad geros pavasariškos nuotaikos, gražių gyvenimo akimirkų, ir gerų draugų šalia …

Rodyk draugams

LINKSMŲ ŠVENČIŲ

Prisikėlimo rytas - pavasario žemėje ir sieloj.

Atverkime savo širdį - tyram džiaugsmui.

Trims gražiems žodžiams -

TIKĖJIMUI,

VILČIAI,

MEILIAI.

Tegul ant Jūsų stalo velykiniai margučiai lyg smagūs LAIMĖS ratai gyvenimu riedės !

Pavasariškos nuotaikos, saulėtų ir šviesių Šv.Velykų visiems mano blogo skaitytojams.

Linksmų ALLELUJE !

Rodyk draugams