BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2009, Birželis

STIPRI, SALDI KAIP MOTERS PABUČIAVIMAS …

Taip netikėtai atėjo karščiu alsuojanti vasara. Alina karštis, kvėpuoti sunku. Liepos taip gražiai žydi ir skleidžia savo nuostabu medaus kvapą. O bitėms darbininkėms pats darbymetis … Karščius pernešti sunku visiems. Tad nutariau užeiti į kavinutę ir išgerti arbatos puodelį. Prie sekančio staliuko sėdėjo pagyvenusio amžiaus moterys. Visos gėrė arbatą. Bežiūrėdamas į jas atsiminiau vaikystę pas močiutę.

Arbatos gėrimas šiltais vakarais sode. Kaip iškilmingos apeigos, ir šiek tiek paslaptingos. Įvairios žolelės, kurių gumuliukai čiužėdavo popieriniuose maišeliuose, buvo ne tik kvapnus užpilas, bet ir vaistai nuo devyniasdešimt devynių ligų. Gerdavom arbatą neskubėdami, pasiskanindami, maloniai plepėdami su bičiuliais, kaimynais. Pamenu sakydavo : “Arbata turi būti stipri, karšta ir saldi kaip moters pabučiavimas.”

Rodyk draugams

MOKĖKIME AŠARAS LIETI ŽMOGIŠKAI …

Ar pagalvojote kada, kad mūsų didžiausia dalis gyvenimo praeina mums darant klaidas ? Mes mokame bartis, rietis, bet nemokame be pykčio priepolio išsiskirti …

Mokėkime gyvenimo tragėdijas sutikti išdidžiai, žmogiškai. Neleisti įsidegti keršto ugnelei, neleisti sumindžioti žmogaus, kuris visai neseniai mums buvo toks artimas … Juk buvo tarp dviejų žmonių kažkas šventa …  Ir jeigu buvo, tai ir po išsiskyrimo vienas kitam turime palikti kažką gera.

Patinka man GERCENO žodžiai :  “Nei netekimo, nei pavyduliavimo ašarų negalima ir nereikia nušluostyti, bet galima ir reikia jas lieti žmogiškai … ir kad jose nebūtų nei vienuoliškumo nuodų, nei plėšraus žvėries, nei sužeisto savininkiško dejavimo … ”

Tad mokėkime džiaugtis ir mylėti, svajoti, juoktis ir kentėti .

Rodyk draugams

UŽ KIEKVIENO LANGO SAVAS GYVENIMAS …

Praeinu kambarį iš kampo į kampą, bet kambarys ne gatvė, nepasiblaškysi. Nejučiom stabteliu prie lango… Antrame aukšte, mergina priešais veidrodėlį šukuoja ilgus plaukus … Trečiame aukšte, matyti, kaip trys vyrai geria. Skustagalvis tranko kumščiu į stalą ir kažka šaukia. Galima tik įsivaizduoti … Užmušiu ! Papjausiu, rupūže ! Kiti du slieko figūros jį ramina ir tikriausia liepia eiti į gerą vietą … Laukiu, kada skustagalvis voš kuriam iš jų į makaulę …

Daug, daug langų, atdari uždari, blyksi besileidžianti saulė klodama ilgą šešėlį. O už kiekvieno lango savas gyvenimas.

Stebėjau, kaip šypsodama su savo mintimis ar prisiminimais mergaitė su geltonom garbanom ant palanges statė į ąsotį didžiūlę puokštę nuostabių lauko gėlių.

Sekančiame lange, moteris užsivertusi ant galvos suknelę, niekaip negali nusirengti … Pagalvojau, kaip senam geram itališkam filme su SOFIJA LOREN …

Ko aš spoksau ? Negražu dėbsoti į svetimus langus, nemandagu. Tačiau aš turiu teisę žiūrėti pro savo langą, o kad man prieš akis svetimi langai, kuo aš dėtas … …

Rodyk draugams

“MOBILUSIS RYŠYS ŽUDO” … …

Lietuvoje šimtui gyventojų tenka 150 mobiliųjų felefonų. Lietuvos ir Estijos vaikai mobiliaisiais telefonais naudojasi daugiausia Europoje. Kažkada daug diskusijų buvo, ar rūkalai sukelia plaučių vėžį. Daugybe mokslininkų įrodinėjo, kad nesukelia, bet ar dabar, praėjus keliems dešimtmečiams, kas nors dėl to abejoja. Tikiu, kad panašiai atsitiks ir su mobiliaisiais telefonais. Gali būti, kad po kokio dešimtmečio ir ant mobiliųjų telefonų išvysime užrašą  “MOBILUSIS RYŠYS ŽUDO “.

Keli patarimai, KAIP SUMAŽINTI neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį žmogui.

1. VAIKAMS mobiliuoju telefonu turi būti leidžiama nauduotis tik išskirtinais atvejais. Jų smegenims ypač kenkia telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos.

2. TELEFONO aparatų kalbant laikyti apie 5 cm nuo ausies.Taip elektromagnetinių bangų poveikis yra keturis kartus silpnesnis, nei laikant jį prie pat ausies.

3. SVEIKIAUSIA kalbėti naudojant vadinamąją laisvų rankų įrangą.

4. TELEFONO negalima nešiotis KIŠENĖJE ir ant kūno. Miegant nerekomenduojama laikyti jo prie galvos.

5. JEI MOBILUSIS turi būti prie jūsų, geriausiai jį atsukti KLAVIATŪRĄ  į kūną.

6. REKOMENDUOJAMA rinktis telefonus su žemiausiu SAR (specific absorption rate) rodikliu, rodančiu elektromagnetinio lauko jėgą, kuri veikia kūną.

SĖKMĖS!!!

Rodyk draugams

KOKS JŪSŲ GYVENIMO ATSITIKIMAS SUKELIA PAČIUS ŠVIESIAUSIUS PRISIMINIMUS ?

Niekad, nepamiršiu to įvykio, kai aš pirmą kartą pakilau į GEDIMINO pilies bokštą  (buvau septynerių metų ). Visam gyvenimui man į vaizduotę įstrigo tas nepaprastas reginys. Tada aš galvojau, kad matau visą Lietuvą. Kaip tik tą akimirką mano maža širdelė pamilo gimtosios šalies grožį visam gyvenimui.

Koks Jūsų gyvenimo atsitikimas sukelia pačius šviesiausius prisiminimus ?

Rodyk draugams

NUPIRK MAN BEGEMOTUKĄ ! … …

Sėdžiu picerijoj prie zoologijos muziejaus. Užsisakau savo mėgstamiausia picą. Prie sekančio staliuko užsisako tą pačia picą.  Toliau, balandis lesa nuo staliuko maisto likučius. Pažvelgus gyvenimas vyksta …

Matau, kai iš zoologijos muziejaus išeina moteris vedanti berniuką su kardu rankoje. Pagalvojau, berniukas toks judrus,  “samurajus”  iš akių matosi. Moteris atsisėda prie sekančio staliuko. Užsako picą ir kolos. Berniukas pradėjo muistitis. Tikriausia sisiuko užsinorėjo, nes mamytė pradingo su jaunuoju samurajumi. Grįžo, greit atnešė picas. Berniukas sėdėjo valgė 0,5 m. skersmens picą. Po kelių minučių berniukas tarė :

- Mamyte ! Nupirk man begemotuką !

- Ką tu suneli !  Tai neimanoma.

- O tu mamyte jį kreditan ! …

Rodyk draugams

ŽMOGAUS PILVE - GYVAS KAPINYNAS …

LEONARDAS da VINČIS buvo vegetaras ir negalėjo ramiai žiūrėti į gyvulio kančias. Jis rašė, jog mėsėdžių kūnai yra gyvas kapinynas, kuriame guli suvalgyti gyvūnai. Gražu, nors ir stipriai pasakyta.

Aš teigčiau: “Jeigu žvelgiate į mėsos gabalėlį, gulinti jūsų lėkštėje … Pamąstykime, apie ką jis byloja? Apie baimę, skausmą ir mirtį? Ar norite jį valgyti ?”

Keletas žinomų žmonių, kurie buvo vegetarai: Leonardo da Vinči, Confucius, Franzas Kafka, Albertas Einsteinas, Georgas Bernardas Šo, Levas Tolstojus, Bradas Pitas, Bridžit Bardo, Laima Vaikulė, Vladas Vitkauskas, Vydūnas, Pamela Anderson …

Rodyk draugams

PASAULIO PABAIGA 2012 M. ? ! … …

Sako, jog pasaulio pabaiga ateis 2012 metais … Iš pradžių ta mintis mane gąsdindavo, paskui suvokiau, jog visi kažkada mirsime, todėl reikia gyventi su meile dabartyje, nei su baime dėl to, kas nutiks ateityje.

O realybe tokia:  pasaulis, kaip tęsiasi, taip ir tęsis, o baigsis jis anksčiau ar vėliau tik mums žmonėms mirtingiesiems. Pabaigą galima patirti sunkios ligos lemtį pajutus.

Pasaulio pabaiga baigiasi ten, kur žmogus pasiduoda savo likimo nešančiai srovei į nežinią, žinant, kad atgal jau nebegrįš … … …

Rodyk draugams

DIEVAS BUVO LINKSMAI NUSITEIKĘS …

Prieš mane ant stalo stovi vaza su gėlėmis. Gėlės spinduliuoja sveikatą ir grožį. DIEVAS kūrdamas pasaulį tikriausia buvo labai linksmai nusiteikęs kūrdamas gėles. Jei kalbėsime ar bent žiūrėsime į gėles su meile, jos žydės ilgai ir bus gražios. Kuo stipresnė meilė joms - tuo ilgiau džiugins ir mus. Gėlės  - tarsi žmonės. Turi charakterio ypatybių ir kaprizų …

NARCIZAS negali pakęsti savo gražiosios kaimynes TULPĖS, pamerktos į vieną vazą. Iš streso ir apmaudo gražioji ir elegantiška TULPĖ jaučia savo žūtį ir greit nuvysta.

Baltai skaisčiai LELIJAI, patinka AGUONŲ bei RUGIAGĖLIŲ kaimynystė. Kartu pamergtos jos svajoja ir jaučia vėsaus laukų vėjo kvapą.

Tad nepamirškime ir gėlėm suteigti daugiau meilės, o jos atskleis tau daugybe paslapčių.

Rodyk draugams

VORAS TARANTULAS … …

Turiu namuose mielą gyventoją. Septynių metų vorą tarantulą. Tarantulas turi pomėgį, tupėti priešais vaizduoklio ekraną. Nežinau, ką jis ten mato !  Keistokas pomėgis ! … Tad apuostęs tuščią alaus skardinę, kuri gulėjo ant kompiuterinio stalelio, tarantulas pasipurtė , suprato, kad iš jos gerta. Įsitikinęs, kad nieko arti nėra, pasikėlė ant savo ilgų tvirtų plaukuotų kojų ir nuskubėjo prie plačiai atidaryto balkono durų, pro kurias kartu su grynu oru ir šviesa į kambarį veržėsi ir miesto triukšmas. Iš pradžių tai nugąsdino tarantulą, privertė jį nulįsti į tamsų kampą už spintelės, bet neilgam. Juk smalsu, gyvūnas būtinai turėjo apžiūrėti šį naują pasaulio kampelį. Išsitiesęs visu savo ilgiu ir beveik liesdamas pilveliu grindis, jis šliaužė prie durų, perlipo slenkstį ir, pasiekęs balkono groteles, apmirė nejudančioje pozoje.

Po juo žemai gaudžia gatvė, pralekia automobiliai, eina šnekučiuojasi žmonės, dešimtys, šimtai žmonių. Gatvės triukšmas čia šiek tiek pritylsta, čia vėl išauga su nauja jėga. Visi tie nesuprantami, nepažįstami dalykai ir triukšmas, matyt, sujaudino, išgąsdino gyvunėlį. Po išgąsčio beveik visuomet tie gyvunėliai užsidega beprotišku pykčiu ir drąsiai puola priešą.Tarantulo plaukai ant jo daugybės kojų atsistojo piestu, didžiulis pilvas mešlungiškai suvirpėjo.

Dienos spindulys apakino jį, ir jis akimirką stabtelėjo, kad priprastų prie akinančios šviesos. Per velai aš supratau tarantulo būseną. Nesuspėjau prieiti prie jo, kai plaukuotas nervingo grobuonio kūnelis švystelėjo tarp balkono tvorelės virbų ir nukrito į gatvę. Mano apskaičiavimu tarantulas turėjo nukristi ant asfalto ir užsimušti. Kaip kulka išlėkiau iš kambario ir nubėgau žemyn laiptais.

Laimiai, tarantulas atliko savo pirmąjį ir paskutinį  “skridimą” visiškai sėkmingai. Krisdamas, jis atsitiktinai pataikė ant praeivio nugaros ir, čia nesusilaikęs atsidūrė ant automobilio, kuris stovėjo šalia namo. Tarantulas atsistojo ant galingų kojų ir godžiai stebėjo aplinką. Laiku atskubėjęs, aš paėmiau nelaimingąjį “lakūną”. Jis buvo taip išsigandęs. Nemažiau išsigandusi buvo ir moteris. Tikriausia iš arti pamačiusi tokio didžio vorą ilgai jo nepamirš …

Tarantulas buvo išsigandęs, kol aš jį įnešiau į kambarį buvo visas susigūžęs ir žiauriai drebėjo ir pilkas pūkuotas kamuoliukas šmurkštelėjo į savo “lizdą “.

Rodyk draugams

Senesni įrašai »