BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2009, Kovas

40*

     Krizės laikais pradėjau daugiau važinėti viešuoju transportu. Kartais galima papulti į įvairias juokingas, keblias situacijas ir išbandyti savo nervus…
     Tad įlipu į troleibusą.Troleibusui pajudėjus pajudėjo ir pilietis tamsiai mėlynos spalvos striuke. Įraudęs, degtinės tvaiką skleidžiantis, viena ranka laikydamasis už sėdynės atlošo, o kita už savo apsisukusios galvos, tikriausia, kad ji visai jam nenusisuktų, sušunka:
- Paruoškit  ik … … bilietus! Tik - ik - rinsiu! Ir paraudusiomis akimis su šypsenėle apžvelgę troleibuso keleivius.
- Po velnių! Rodyk - ik - it bilietus! Jis dar pabandė šyptelėti, bet pavargęs susverdėjo ir sudribo šalia mano kojų. Nuvažiavęs dar geroka kelio dalį, keleiviams nusibodo klausytis nesibaigiančių tauškalų. Troleibusui sustojus keleiviai draugiškai iškėlė “kontrolierių” iš troleibuso. Atsigręžę keleiviai pamatė, kad tolstantį troleibusą šaunusis “kontrolierius” palydėjo didele špyga …       

Rodyk draugams

DUOK MAN DU LITUS …

     Kiekviena diena einant į darbą prie manęs prieina aukštas, stambus apie 35 metų amžiaus vyras ir sako:
- Duok man du litus ! Išėjau iš ligoninės, o kelionei trūksta pinigų. Daviau tuos prašomus pinigus…
Padėkojo jis ir nuėjo prie kitų piliečių su tuo pačiu prašymu … Kitą dieną vėl pamačiau tą patį aukštą, stambų apie 35 metų amžiaus vyrą, kuris, priėjo prie merginos, prašė:
- Duok man kelionei … bilietui trūksta dviejų litų. iš ligoninės reikia parvažiuoti namo į Ukmergę. Mačiau kaip mergina jam padavė du litus. Ir taip diena iš dienos apgaudinėdamas piliečius, šis vyras prašo pinigų. Bet … jau kelias dienas nematau to žmogaus ir žinoma pasiilgau to žmogaus, kurį sutikdavau kelias akimirkas. Žmogų su šypsena ir juoku …

Rodyk draugams

DESTYTOJO TAISYKLĖ …

     “Paskaita turi būti panaši į moters suknelę:
                                                                         tiek ilga, kad atrodytų padori,
                                                                                                                        ir tiek trumpa, kad būtų įdomi.”

Rodyk draugams

ANEKDOTINĖ SITUACIJA …

     Užėjau į foto laboratoriją nusipirkti rėmelio foto nuotraukai. Po keliu minučių pro duris įeina vyras ir moteris. Ji aukšta, o vyras žemas, storas, panašus į  “apelsiną”. Kažkaip labai komiškai atrodė…
Moteris kažko nerimavo ir vis rausiasi savo rankinuke, ir nežiūrėdama sako:
- Ar jūs tikrai atliekate didinimo darbus?
- Atliekame visokiausius didinimus, mažinimus …!
- Tai labai gerai! Aš norėčiau padidinti savo vyrą ir pasirausiusi ištraukia iš rankinuko nuotrauką … …        

Rodyk draugams

NAPOLEONO PASLAPTIS …

     Neseniai baigiau skaityti ispanų rašytojo J.Siera knygą  “EGIPTIETIŠKOJI NAPOLEONO PASLAPTIS.” Rašytoją galima pagirti ir paspausti ranką už pomėgį atkurti istorinius įvykius.
     Korsikietis šioje knygoje parodomas kaip Žmogus. Jis mąsto, svajoja, kvėpuoja. Dar jaunas generolas Napoleonas Bonapartas vienas praleidžia naktį Didžiojoje Egipto piramidėje. Kokių tikslų ir ką jis ten patyre?… Atsakymas ateina verčiant knygą. Tai puiki proga atsiplėšti nuo TV ekrano kasdienybes.
     Egipto archeologiniam atradimui pradžią padarė du žmonės. NAPOLEONAS ir dailininkas rašytojas VIVANAS DENONAS. Pastarąjį Napoleonui rekomendavo jo meilužė ŽOZEFINA DE BOHARNIE. Sekdamas paskui Napoleoną D.Vivanas Denonas glemžė meno trofėjus ir padėjo pamatus vienai iš didžiausiu Prancūzijos kolėkcijų. Napoleono kariaunos kareivis buvo Egipto užkariautojas. Žygis į Egiptą papildė Paryžių kultūros vertybemis. Vien tik ZODIAKO freska, kuri buvo barbariškai išpjauta iš šventyklos sienos ir pargabenta į Paryžių yra didžiulė vertybė…

     Šiuo kartu iki Egipto piramidžių nesikasiu. Tamsu, skarabėjai, skorpijonai, be to Egiptas su visais faraonais gulinčiais, gulėjusiais piramidėse yra raustas, perraustas, išeksploatuotas, suspekuliuotas ir nukainuotas, tapęs vieta ekstrasensų Meka.
Kas liečia Lietuvą tai Napoleonas yra pasistengęs, kad savo mažu ūgiu pralengtų savo didelę šlovę ir Šv.ONOS bažnyčią, kuria neva dievino, gal todėl įsakė paversti  a r k l i d ė m i s.  Pamenu, Vilniuje buvo atrasta Napoleono karių kapavietę - palaikai skeletai, baigiantis trūnyti kaulai. Taip skeletai ne iš faraonų laikų Egipto, o iš XIXa. pradžios napoleonmečio. Tas tarpas tęsėsi tik šešis mėnesius, bet tai istorijos tarpsnis įrašytas ir į Lietuvos margą istoriją … …         

Rodyk draugams

ŽIŪRĖJO, ŽINOJO …

     Knygyne sutikau vaikystės draugę, kuri ieškojo knygos  “Kaip atsikratyti žalingų įpročių.” Skundžiasi, ištekėjusi už girtuoklio. Vyras taip isigazavo, kur sugriebia, ten geria, gaudyte gaudo … Abudu irzlūs, gal dėl nuolatinių kivirčų… O šiaip,kaip negirtas - nieko žmogus. Atrodo ir namuose nieko netrūksta, bet jei vėl pradėčiau nuo jaunystės, jokiu būdu netekėčiau … Pagaliau jei tekėčiau - tai labai labai gerai apgalvočiau, apsižiūrėčiau … O juk ištekėjo ne 18 - kos metų! Žiūrėjo, žinojo …! Pamenu, sakydavo: “Et koks čia vyras jeigu negeria, nerūko, nesikeikia … tik pasnikauja…”
     Gaila, kad žmonės tiek pragyveno, o dvasinis pasaulis - drumzlinas.     

Rodyk draugams

HIACINTAS … …

     Iš virtuvės atklidęs maisto aromatas, susimaišo su HIACINTO skleidžiamu kvapu ir besikūrenančios ugnies, dūmų ir spragstančiom degančiom malkų kvapu. Tas kvapo mišinys mane nukelia į prisiminimų gelmes, kurios virsta gyvais jausmais.
     Amžinai tekantis vanduo nuplauna kraują, purvą, vakar tampa šiandien, sušvinta netikėta meilė, turinti galią pakeisti laiką, pakeisti erdvę.
Viskas užsimiršta, praeitis miršta, - dabartis kalba garsiau už praeitį. Išlieka dienos, metai ir veidai, ir tada pradedi atrinkti vertybes…
     Kaip pavasariškai, ant mano stalo kvepia baltas HIACINTAS. Balta spalva - tobulumo spalva, pabrėžia akimirkos išskirtinumą. Persipina su pavasario dvelkimu ir nulemia ypatingą nuotaiką …  …  

Rodyk draugams

SELINDŽERIS PRIE ŠIUKŠLIŲ KONTEINERIO …

     Prie šiukšlių konteinerio aptikau Dž.SELINDŽERIO knygą “RUGIUOSE PRIE BEDUGNĖS”, vadinta “penktojo dešimtmečio moksleivių bibliją”. Knyga savo laiku susilaukė didžiausio susidomėjimo, nes atvirai, nepagražintai atskleidė tuometinio jaunimo gyvenimą. Šiais laikais jau nieko nešokiruoja vulgarizmas, įspaustas herojaus lūpuose. Labai vykusiai, meniškai atskleista jaunuolio abejojimų, sviravimų, pasipiktinimų lavina, užgriuvusi bręstant, vyriškėjant. Psichoanalitiko žodžiais: “Nesubrendusio žmogaus požymis tas, kad žmogus pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti, o tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui pašvęsti gyvenimą.”
     Sausio 1-ą sukako 90 metų legendiniam rašytojui romano “RUGIUOSE PRIE BEDUGNĖS” Džeronui Selindžeriui. Jis iki šiol rašo, bet nieko nepublikuoja ir gyvena labai atsiskyrėliškai. Nedoda jokio interviu. Taip pat atkakliai nesutinka, kad jo kūriniai būtų ekranizuoti.
     Kadaise,aštuoniolikmetis Džeronas įsimylėjo O.O’NEIL, kuri vėliau ištekėjo už ČARLIO ČAPLINO. Gal tie laiškai, rašyti pirmajai meilei paskatino jį žengti į literatūros pasaulį. Už romaną rašytojas gavo nemažą honorarą. Už jį nusipirko sodybą, kur ir dabar gyvena.
 
     Keli įdomus faktai apie Dž.SELINDŽERĮ :

*   valgo tik natūralų maistą;
*   žavėjęsis kariuomene, po karo ėmė jos bjaurėtis;
*   patinka HEMINGVĖJUS, bet kritikos jam negailėjo;
*   mano, kad autoriai neturėtų šalia savo darbų spausdinti savo fotografijas;
*   iki šiol rašo spausdinimo mašinėlę, naudodamasis tik dviem pirštais;
*   labai mėgsta žiūrėti televizorių.        

Rodyk draugams

ATSITIKTINIS SPYRIS Į UŽPAKALĮ …

     Ėjau saulės nutvieksta gatve. Jau pavasarėja, bet dar kai kur prie medžių matyti tirpstančio sniego lopinėliai. Saulutei pakilus aukščiau sniego nebeliks. Popiete buvo laisva, bulvės kioske prieš mano namus kažkaip nebrangsta nors kaip sako žmonės,viskas brangsta ir viskas yra blogai. Tad jokių nėra rūpesčių. Einu kvėpuoju ir džiaugiuosi ateinančių pavasarių.
     Staiga priešais mane prabėga jaunuolis ir spyrė priekyje einančiam vyriškiui į užpakalį ir kaip kulka nėrė savo keliais…Žmogus pasijutęs kaip nesavas, žengė kelis žingsnius, nesupratęs kas įvyko atsigrįžo ir į mane. Pro mane ėjęs vaikinas apsivilkęs tamsiai mėlyna striukę šviesiaplaukis su auskaru, panašus į gėjų, kokių dvidešimt keturių, o gal ir daugiau metų ironiškai šypsojosi.
Ar tai jūs man spyrėte į sėdynę? Paklausė vyriškis manęs. Taip pat nustebusiu žvilgsniu šviesiaplaukis panašus į gėjų įžūliai gūžtelėjo pečiais. Ar tai jūs spyrėt man į sėdynę?!… Pakartojo susinervinęs nepažįstamasis ir užsirūkė cigaretę. Praeiviai, susidomėję, kad kažkas vyksta žiūrėjo į užsimezgusi kivirčą. Žmogus pradėjo aiškinti, kad be jokios menkiausios priežasties spiria jam į sėdynę. Paaiškinau, kad jam spyrė prabėgdamas vaikinukas. Šviesiaplaukis apsimetė, kad jo neliečia. Iš praeiviu mimikos galima buvo suprasti, jų abejingumą… Kad aš būčiau jį pastūmęs, vėl aiškino praeivis. Betgi aš ėjau, o jis paskui mane … Norėčiau žinoti, kodėl tas pilietis man spyrė?!
Visą laiką tylėjęs šviesiaplaukis pratarė: “Karoče, jums į šikną spyrė - šiaip sau, prabėgdamas kažkoks tai čiūvakas - bachūrėlis!!!. Suprantat, ar ne?…O šis žmogus tik ėjo paskui jūs”. Pasistatęs apykaklę nuėjo toliau.
Vyriškis dar pastovėjo saulės nutviekstoje gatvėje ir nuėjo savo keliu murmėdamas:
“Spyrė šiaip sau … … “.          
      
     

Rodyk draugams

ADRESATAS NEŽINOMAS … …

     Norėjau pasveikinti savo artimiausia žmogų su žiemos pabaigą. Parašiau laišką - pasveikinimą iš Kauno į Kauną. Po kiek laiko gavau tą patį voką atgal … … “tokio numerio nėra, adresatas nežinomas”. Kas gi čia dabar?… Juk ir gatvę, namo numerį gerai žinau, adresatą gerai pažįstu, o ir pats tiek metų išgyvenau tame name. Pasirodo, mano siustas laiškas buvo išsiųstas į Šakius, kur adresato nebuvo ir negalėjo būti.
Kai kitą kartą rašysiu laišką, reikės pačiam nunešti ir įmesti į pašto dėžutę. Rezultatas bus užtikrintas, greitas ir tikslus…
     O ar jums kartais nebuvo taip atsitikę? …         

Rodyk draugams

Senesni įrašai »