2009, Sausis

PASLAPTINGOJO RAKTO TEORIJA …

     Ar pastebėjote, kad ant žiedo raktams kartu su kitais nuolat bus vienas raktas, kuris netinka nei vienai spynai.
     Kodėl?! …
   

Rodyk draugams

ALUS - TURTUOLIŲ, IR VARGŠŲ MALONUMAS …

     Viso pasaulio istorikai sutaria, kad alus buvo sukurtas MESOPOTAMIJOJE. Šumerai, kurie gyveno pietinėje Mesopotamijoje, buvo pirmieji žmonės kurie surado ir ragavo dieviško skonio gėrimą. Mesopotamijos karalienė ŠUBAD mėgaudavosi alumi pro ilgą auksinį šiaudelį.
Alaus tradicijos visame pasaulyje yra labai senos, o receptūros - labai įvairios.
XIV amžiaus pabaigoje alus tapo nacionaliniu Anglijos ir kitų Europos kraštų gėrimu. Anglijos karalienė Elžbieta II per pusryčius gerdavo alų vietoj apelsinų sulčių. Markas Tvenas apie alų Vokietijoje rašė: “Alus šioje šalyje yra toks įvairus, kaip ir kieme kudakuojančios dedeklės”. Tikra tiesa. Šiandien vien Vokietijoje gaminama daugiau kaip 5000 rūšių įvairaus alaus. Tad alus yra mėgstamiausias visame pasaulyje… Buvo atliktas tyrimas, kaip reaguoja įvairių tautybių žmonės, kai randa alaus bakale įkritusią musę. Štai kokie buvo rezultatai:
     ANGLAS už alų susimoka, tačiau jo negėręs, išeina iš aludės.   
     VOKIETIS išpila alų ant grindų ir užsisako kitą bokalą.
     PRANCŪZAS prašo padavėją pakeisti alų į kitą.
     BULGARAS išgeria alų, paskui pradeda triukšmauti ir nesumokėjęs išeina.
     AFRIKIETIS išgeria alų su muse.
     KINIETIS pirma suvalgo musę, o po to išgeria alų.
     RUSAS išima musė, išgeria beveik visą alų, po to vėl įmeta musę atgal į bokalą ir tada reiškia pretenzijas, reikalaudamas pakeisti.
     Tad pakelkim bakalus už alaus mėgėjus!
     Geras draugas gaivina širdį! Už gerus, tikrus draugus!

Rodyk draugams

IŠVADA …

     Šiandien grįždamas iš darbo, stebėjau kaip  “MAZDA” susidūrė su “AUDI”.
Ir man kilo mintis! Kodėl aplamai įvyksta avarijos? …
     IŠVADA:
                  Avarija įvyksta, kai du žmonės bando būti protingi tuo pačiu metu.

Rodyk draugams

ŠĖKĖNIKS, ŠIKTUVĖ,O VISIEMS SUPRANTAMA - ŠIKINYKAS …

     Kodėl man keliaujant po Lietuvos priemiesčius ir kaimus pamatęs prie namų išvietę aš visada negaliu susilaikyti …, ir mane visada suima geranoriškas juokas? …  Tą vietelę prisimenu kaip savo vaikystes siaubo vietą… Išvietė  žemaitiškai  labai gražiai skamba  šėkėniks, aukštaitiškai šiktuvė, dabartine kalba tai tikriausiai bus lauko tualetas. Bet mes vaikai vadindavom  liaudiškai , žargoniškai šikinykas.
    Papasakosiu vieną istoriją, kuri įvyko dar mano vaikystės dienomis. Vaikystėje tai buvo mano siaubo vieta, ir visada man rodės, kad kas nors ims ir įsitrauks mane  į tą juodą skylę …  Kaip dabar pagalvoju,sovietmečių kiekviena tupykla kaip sakant  turėjo savo “inteligentiškumo”. Daugybe laikraščių … Sėdi nuleidęs kelnes ir skaitai  “Komjaunimo Tiesą”, “  “Komunistą”, buvo  visiems privaloma  “Lietuvos pionierių” ir panašaus tipo laikraščių, tikriausia gal tuo laiku ir būdavo paskirtis tų laikraščių intymių vietų šluostymasis…
    Pamenu kaime, prie ežero , pašlaitėje  riogsojo  didelė, sena, apipuvusi išvietė. Padikę kaimo vaikėzai  žaizdami  susigalvoja visokiu išdaigu, o dar norisi pasirodyti iš miesto atvykusiam trumpakelniui berneliui  savo šaunumą …
Tais laikais būdavo labai populiaru ridinėti padangas. Tad vienas vaikėzas nieko negalvodamas paleido nuo kalniuko  didelę “Kamaz” sunkvežimio padangą, kuri įsibėgėjo, riedėdama nuo kalno, ir pataikė tiesiai išvietėn. Smūgis buvo toks stiprus, kad išvietę visai nuvertę, o žmogelis kuris buvo  “namelyje” ir prasmego išvietės skylėn. Gerai pasikamavęs jis iš ten šiaip ne taip išsikapanojo.  Įsivaizduokit  save jo vietoj!… Atsidūrė akis į akį su tikrove: visas aplipęs svetimom ir savo išmatom, dvokiantis stovi jis šalia išverstos išvietės, o aplink jau renkasi žiopliai, kas užjaučia, kas lenda su patarimais, kas paprasčiausiai bado pirštais ir juokiasi. O žmogelio veide keista, nematyta šypsena. Pabandykme išsivaizduoti save … jo vietoje…
     Gerai …, kad tai įvyko ežero pašonei. Žmogelis palengva nusileido nuo kalniuko, nusimetė nuo savęs vieną po kito visus dvokiančius , nešvarius apdarus ir likęs visai nuogas , šypsodamas jau jam vienam tesuprantama šypsena panyro į gėlų ežero vandenį … …          

Rodyk draugams

MES TIK SVEČIAI ŠIOJE PLANETOJE …

     Mes į viską reguojame taip rimtai ! Kiekvienas taip rūpinamės savimi, tarsi būtume visatos centrai. Įtikinėjame save, neva mūsų bėdos pačios didžiausios ir vienintelės pasaulyje.Tačiau mes nesame tokie svarbūs , kaip mums atrodo. Kaip yra pasakęs žymus fizikas Stepheno Hawkingo, mes gyvename mažytėje planetoje, kuri sukasi aplink visai paprastą žvaigždę, skriejančia savo orbita šimto tūkstančio milijonų galaktikų telkinyje. Kai žmogau apie tai pagalvoji, supranti, kad mūsų  problemos  ir  nusivylimai visai  menkučiai. Mes tik svečiuojamės šioje planetoje be galo trumpai, o vis tiek į viską žiūrime taip pat be galo rimtai …

Rodyk draugams

VARNA SU POLIETILENO MAIŠELIU … …

     Diena būvo nuostabi. Ir saulutė šypsojosi … Žiūrėjau į parką iš ketvirto aukšto pro kambario langą. Sniego daug. Parkas kaip balto pūkų patalas. Dar iki pietų toli. Uošvė virtuvėje barškino puodais. Ant balkono susipešė trys žvirbliai ir taip garsiai barėsi, čirškė. Staiga, kažko tai pabaidyti, vienas žvirblis pasipurtė ir nuskrido. Atsisukęs į kitą pusę pastebėjau didelį būrį varnų, kurios sunkiai plumptelėjo ant senų kaštonų medžių šakų, susigūžė ir pasikišo snapus po plunksnomis. Tikriausia, bus atskridusios iš labai toli, pakeliui nutupusios pailsėti ant medžių.
Varnų būrys su triukšmu vis didėjo… O tas karksėjimas … karrr … gyvenimas, karrr … meilė, karrr …  neapykanta … Pažvelgiau į tą juodą debesį, kuris staiga pakilo nuo medžių ir išsisklaidė į visas puses. Ko jos dabar taip išsigando? Ko neliko tupėti? Varnos nuskrido … Mėlyno dangaus ir balto sniego fone ryškėjo pilkos medžių šakos. Bet … kažkas ant šakos dar buvo likę. Toks vienišas ir baltas. Pagalvojau … Gal tai balandis? Bet ką būtų veikęs balandis varnų būry! Prisispaudžiau arčiau prie lango stiklo. Paukštis kilnojo kojas ant apsnigtos šakos. Kai paukštis pakeitė savo padėtį užskrizdamas ant kito medžio, tik tada aiškiai pamačiau, tai buvo varna  “aprengta”  Maximos polietileno maišeliu.
Žiūrėjau, užgniaužęs kvapą … Ir dabar dar negaliu atsikvošėti, kas taip nevykusiai norėjo papokštauti ? …

Rodyk draugams

TELIEPSNOJA MEILĖ GIMTAJAM MIESTUI …

     Už lango žiema … Gatvės pasidengė murzinu, suteptu, suvažinėtu sniegu. Mašinos nesiliauja važiavusios miesto gatvėmis. Štai pračiuožia žalias miesto troleibusas. Paskui jį  “Wolkswagen” ,” Marcedes - Bens”. “Mazda”, ir senutis “Kamaz”, ir taip nesibaigianti virtinė. 
     Grįždamas iš darbo nusipirkau maisto. Nebuvo nuotaikos kažkur eiti … Kartais, būna energijos perteklius, bet šiandien … sėdžiu namų aplinkoj, šiltame  kambaryje vartau nuotraukų albumą. Štai … viena nuotrauka , kuri mane labai sudomi no savo senu išblukusiu vaizdu.
Kitoje nuotraukos pusėje perskaičiau  užrašą: “Teliepsnoja meilė gimtam miestu, kaip karšta ir vaiski Nepolio saulė …” Kuo įduomi ši fotografija? … Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšto laikrodis, atrodo neskubėdamas atskaičiuoja ligiai aštuonias. Senoji sostinė jau nebemiega. Ji dunda fabrikais ir gamyklomis, švyti tūkstančiais langais, skamba naujos dienos balsais. Prasideda … diena. Nuotraukoje matyti dabartinė miesto DONELAIČIO gatvė.
Šiandien visiems gerai žinoma Donelaičio gatvė Kaune. Ji turi turtingą  ir įdomia praeitį. 19 a. viduryje ji vadinosi KARMĖLAVOS gatvė, o pradėjus aplink Kauną statyti gynybinius fortus, šioje gatvėje įsikūrusių statytojų ir prtojektuotojų garbei ji buvo pavadinta ARTILERIJOS, vėliau INŽINIERIŲ gatve. 19 a. pabaigoje baigus fortų statybą, gatvė pavadinta PUŠKINO vardu.
     Senos nuotraukos tai žmonijos atmintis, atspindi epochą ir jos nuotaikas. Nuotraukos tartum antrąsyk atgimusios kelia žmogui prisiminimus ir skatina naujam gyvenimui.                       

Rodyk draugams

KALĖDŲ SENELIO DOVANA …

  CHOŠNAU  klausia  STANO.
- Ką gavai dovanų nuo Kalėdų senelio?
- Matai tą baltą  “mersą”?
- Tą ?! … O blemba … Nieko sau …
- Tai vot aš gavau lygiai tokios pačios spalvos apatines kelnaites su užrašu ? Čia mano”.

Rodyk draugams

KEIČIU VYRĄ !!! … …

     Nesu gerbėjas  “PŪKO” radijo stoties, tai daugiau mūsų mamų, močiučių radijo stotis. Tačiau kartais pasiilgstu ir pasiklausau lietuviškos dainos. Lietuviai turi sukūrę labai daug gražių dainų. Kartais mėgstu pasiklausyti rublikos “Radijo turgelis”. Radijo klausytojai prekiauja tarpusavyje. Perka, keičia, parduoda ir dovanoja. Ne taip seniai “Radijo turgelis” viena piliete keitė vyrą. Pradžioje pamaniau, kad ne taip išgirdau, bet šalia manęs uošvė tik prunkštelėjo … taip, taip keičia vyrą. Žmonai per storas, nerangus, kriokia , nieko neveikia tik ant sofos riogso … Nežinau ar ji sugebėjo pakeisti, bet visą diena buvau geros nuotaikos ir gero ūpo … Sužavėtas vedančiojo laidos šmaikščiu humoru.
Vyrai, kad moterys nenorėtų keisti savo mylimųjų būkime šalia. Išgerkime  “CASTADORO” kavos ir pasiklausykime geros lietuviškos dainos “gabalo”. Ši žiemos nuostabu vakarą pajuokaukime, neieškokime kaltų dėl savo blogos nuotaikos, suraskime takus link naujų slenksčių ir keiskime požiūrį į gyvenimą. Nuo to niekam blogiau nebus.
Tad telydi graži lietuviška muzika. Gero vakaro!  

Rodyk draugams

BALTAM SAUSIO SUKŪRYJE …

     Kiek prikrito sniego! Balti keliai, laukai, balti medžiai ir kepurės. Tiek pripustė sniego, atrodo, jau būtų ir gana …  Rytą vos išbridau iš namų. Brendu užpustytu keliu ir drebu kiekviename žingsnyje, kad tik nepaslysčiau. Sniego gana…,bet žiema neturi saiko. Pasamdžius vėją ji sniegą žeria tiesiai į akis, ir ledą pameta po kojomis, kad tik nesukniubus baltam sausio sukūryje. Balta žiema … dar nesutepta, nesuvažinėtu sniegu. Žmonės apsunkę, nerangus, šiltom kepurėm, ilgais auliniais batais. Vienas kitas dar ir plika galva praskuodžia, bet toks jau jis atrodo varganas balto sniego fone!
     Rytas žadėjo gražią dieną. Einu tylia Laisvės alėja. Sustoju po šerkšnota sena liepa. O liepos - žiemos išpuoštos aukštos plačiašakės, lyg liaudies šokėjos baltus abrūsėlius laikydamos ant šakų išdidžiai iškėlusios baltą baltą sniegą. Stengiuosi nepažeisti jų pakilios ramybės. Stebiu ant šakelių sutūpusias ir plunksneles kedenančias zylutes.
     Kiek baltų snaigių, tiek pavasarį pievose ir darželiuose bus žiedų, bus daug žiedų, džiaugsis bitės, bus daug medaus. Kokia graži ta LIETUVA !  Pasivykim vėją ir skraidančias snaiges . Tai būsimo pavasario žiedai …    

Rodyk draugams

Senesni įrašai »