Kiek prikrito sniego! Balti keliai, laukai, balti medžiai ir kepurės. Tiek pripustė sniego, atrodo, jau būtų ir gana …  Rytą vos išbridau iš namų. Brendu užpustytu keliu ir drebu kiekviename žingsnyje, kad tik nepaslysčiau. Sniego gana…,bet žiema neturi saiko. Pasamdžius vėją ji sniegą žeria tiesiai į akis, ir ledą pameta po kojomis, kad tik nesukniubus baltam sausio sukūryje. Balta žiema … dar nesutepta, nesuvažinėtu sniegu. Žmonės apsunkę, nerangus, šiltom kepurėm, ilgais auliniais batais. Vienas kitas dar ir plika galva praskuodžia, bet toks jau jis atrodo varganas balto sniego fone!
     Rytas žadėjo gražią dieną. Einu tylia Laisvės alėja. Sustoju po šerkšnota sena liepa. O liepos - žiemos išpuoštos aukštos plačiašakės, lyg liaudies šokėjos baltus abrūsėlius laikydamos ant šakų išdidžiai iškėlusios baltą baltą sniegą. Stengiuosi nepažeisti jų pakilios ramybės. Stebiu ant šakelių sutūpusias ir plunksneles kedenančias zylutes.
     Kiek baltų snaigių, tiek pavasarį pievose ir darželiuose bus žiedų, bus daug žiedų, džiaugsis bitės, bus daug medaus. Kokia graži ta LIETUVA !  Pasivykim vėją ir skraidančias snaiges . Tai būsimo pavasario žiedai …